Kalavijas ir burtai
Kalavijas ir burtai (angl. Sword and Sorcery) – maginės fantastikos požanris. Pagrindiniai jo bruožai yra dažnos kautynės, nuotykiai, išskirtinai stiprūs, herojiški pagrindiniai veikėjai, magija. Kalavijo ir burtų žanras didesnį dėmesį teikia herojams ir jų asmeniniams iššūkiams, mažiau – pasaulio aprašymui, politikai. Šie dalykai taip pat gali egzistuoti kūrinyje, tačiau labiau kaip fonas ar pretekstas pagrindinio herojaus nuotykiams. Siužetas vystomas greitai, nuotykis seka nuotykį, labai mažai dėmesio skiriama pasaulio aprašinėjimui, personažų vystymui. Problemos ir iššūkiai paprastai irgi būna vietinės reikšmės, svarbios tik herojui ir jo artimiesiems, skirtingai, nei maginėje fantastikoje populiarios didelio mąsto pasaulinės grėsmės. Pagrindiniai veikėjai dažnai yra antiherojai. Didelę įtaką žanrui padarė herojiniai epai. Vienas žymiausių ir žanrą apibrėžiančių kūrinių yra Robert E. Howard parašytas Konano ciklas.
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1961 m. fenzine „Amra“ britų rašytojas Michael Moorcock teigė, kad Robert E. Howard stiliaus maginės fantastikos – nuotykinėms istorijoms reikėtų atskiro žanro pavadinimo. Pats Moorcock iš pradžių siūlė terminą „epinė maginė fantastika“ (angl. epic fantasy). Tai perskaitęs, amerikiečių rašytojas Fritz Leiber kitame žurnale – „Ancalagon“ – išspausdino savo pasiūlymą žanrą pavadinti „kalaviju ir burtais“ (angl. sword and sorcery). Panašius pavadinimus turėjo šnipinėjimo istorijų žanras (Apsiaustas ir durklas, angl. cloak and dagger) bei istorinių nuotykių žanras (Apsiaustas ir kalavijas, angl. cloak and sword). Leiberio nuomone, „kalavijas ir burtai“ išlaikydamas pavadinimo struktūra, kartu gerai parodo žanro pagrindinius bruožus.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Ankstyvieji žanro kūriniai paprastai būdavo apsakymai, spausdinami fantastikos bulvariniuose žurnaluose. Jiems didelę įtaką padarė herojiniai epai, nuotykiniai romanai, „Tūkstantis ir viena naktis“. Kalavijo ir burtų žanro apsakymuose herojai patekdavo į egzotiškas, svetimas šalis, patirdavo daug nuotykių, kautynių. Vienas žymiausių ir svarbiausių autorių buvo Robert E. Howard ir jo apsakymai apie Solomon Kane (1928 m.) bei vėliau Konaną (1932 m.), spausdinami Weird Tales žurnale. Didelę įtaką žanrui padarė ir amerikiečių rašytojo Fritz Leiber serija apie Fafhrdo ir Pilkojo Peliautojo nuotykius (1939 m.)
1961 m. žurnale „Science Fantasy“ buvo išleisti pirmieji Michael Moorcock apsakymai apie Elriką iš Melnibonės, žymūs savo prieštaravimu daugumai žanro stereotipų. Pagrindinis veikėjas Elrikas buvo ne stipruolis karžygys, o silpnos sveikatos, ligotas albinosas. Tamsioji magija nebuvo tik antagonistų įrankis, ja užsiiminėjo ir pats Elrikas.
1963 buvo išleista pirmoji kalavijo ir burtų žanro apsakymų antologija, taip ir pavadinta – „Kalavijai ir burtai“ (angl. Swords and Sorcery). Joje buvo surinkti Poul Anderson, Robert E. Howard, Fritz Leiber, H. P. Lovecraft, Henry Kuttner ir kitų rašytojų apsakymai.
Kalavijo ir burtų žanras padarė didelę įtaką komiksams, ir taip pat pats buvo dažnai atvaizduojamas komiksuose. Pirmasis šio žanro komiksas buvo amerikiečių rašytojo Gardner Fox „Barbaras Kromas“ (angl. Crom the Barbarian), pradėtas leisti 1950 m.[1] Vėliau komiksų pavidalu buvo išleistos daugumos garsių žanro kūrinių adaptacijos – Konano, Elriko ir kitos istorijos.
1960 – 1980 m. JAV veikė neformali „Amerikos kardininkų ir burtininkų gildija“ (angl. Swordsmen and Sorcerers' Guild of America), rašytojų grupė, susibūrusi populiarinti ir vystyti kalavijo ir burtų žanrą. Jie leisdavo antologijas, rašė patys, padėdavo publikuoti pradedančiųjų rašytojų kūrybą, įsteigė kasmetinius Gendalfo apdovanojimus geriausiems kūriniams. Gildiją įkūrė rašytojai Lin Carter, L. Sprague de Camp ir John Jakes. Vėliau prisijungė Andre Norton, Poul Anderson, Fritz Leiber, Michael Moorcock, Roger Zelazny ir kiti.
1982 m. buvo pastatytas filmas Konanas Barbaras, 1984 m. – Konanas Naikintojas, išgarsinę aktorių Arnold Schwarzenegger.
XX a. devintojo dešimtmečio pradžioje pasiekęs piką, kalavijo ir burtų žanro populiarumas pradėjo kristi, užleisdamas vietą „high fantasy“ maginei fantastikai, išpopuliarintai J. R. R. Tolkien kūrybos.