Karščiavimas
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Karščiavimas – kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra – panašiai, kaip būna sušalus. Karščiavimas yra daugelio ligų vienas iš simptomų.
| Žema temperatūra | 38–39 °C |
| Vidutinė temperatūra | 39–40 °C |
| Aukšta temperatūra | 40–41,1 °C |
| Hiperpireksija | >41,1 °C |
Priežastys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Karščiavimo priežastys gali būti vidinės ir išorinės kilmės. Išorinės priežastys gali būti bakterijų sienelėse esančios medžiagos. Vidinės priežasties pavyzdys – fagocitų gaminami citokinai, kurie yra įgimtos imuninės sistemos dalis.
Smegenys reguliuoja temperatūros kilimą per autonominę nervų sistemą.
- Suintensyvėja šilumos gamyba dėl drebėjimo ir padidėjusio raumenų tonuso.
- Sumažinamas šilumos praradimas susitraukiant kraujagyslėms.
Karščiavimo naudingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Manoma, kad šiltakraujai gyvūnai lengviau atsigauna po infekcijų dėl karščiavimo. Aukšta temperatūra nėra palanki kai kuriems patogenams, be to, susidaro geros sąlygos leukocitams, kovojantiems su infekcija, daugintis.
Karščiavimo poveikis:
- Padidėja leukocitų judrumas.
- Palengvėja leukocitų fagocitozė.
- Susilpnėja endotoksinų poveikis.
- Paspartėja T limfocitų dauginimasis.
- Padidėja interferono aktyvumas.