Kešmas
26°45′ š. pl. 55°49′ r. ilg. / 26.750°š. pl. 55.817°r. ilg.
Kešmas (pers. قشم = Qeshm) – sala Persijos įlankoje, Ormūzo sąsiauryje, nuo žemyno atskirta Churano sąsiauriu. Priklauso Iranui, Hormozgano provincijai. Salos ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 135 km, plotis 40 km. Užima 1491 km² plotą.
Paviršius kalvotas, Didžiausias aukštis 406 m. Salos vakarinėje pusėje yra druskos karsto reiškinių (Čaku slėnis, Žvaigždžių slėnis), druskos urvų (Gare Danesju urvo ilgis 5 km, yra ežeras). Saloje yra asfalto, sieros, gamtinių dujų (nutiestas dujotiekis į žemyną)[1]. Tropinis klimatas. Vidutinė metinė oro temperatūra 27 °C, karščiausia būna birželio-rugpjūčio laikotarpiu. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 183,2 mm. Centrinę salos dalį užima pusdykumė, pakrantėse yra išlikę mangrovių sąžalynų.
Saloje gyvena 113,8 tūkst. gyventojų (2010 m.). Didžiausias miestas ir uostas – Kešmas (23 tūkst. gyventojų), esantis rytiniame salos gale. Verčiamasi žvejyba, auginamos datulės, melionai, išgaunama druska, statomi tradiciniai arabų laivai dau.
Kešmo sala buvo žinoma jau Elamo laikais. Ptolemėjus ir vėlesni geografai ją įvardijo kaip Aleksandriją. Sala nuo seno buvo svarbus prekybos ir jūreivystės centras. XVII a. saloje fortą įrengė portugalai. 1622 m. prie Kešmo, mūšyje tarp portugalų ir jungtinių persų-anglų pajėgų, žuvo anglų jūrininkas Viljamas Bafinas.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Kešmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006