Homburgas
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Homburgas – kieto fetro skrybėlė, kurios viršus apačioje turi juostą, o viršuje – išilginį įdubimą, o kietų brylių kraštai užlenkti į viršų. Iš pirmo žvilgsnio primena fedoras ar trilbius, bet šie yra minkštos skrybėlės su lanksčiais bryliais, o jų viršus gali būti įlenkiamas norimose vietose.
Homburgai daromi iš fetro, gali turėti plunksną. Homburgai gaminami įvairių spalvų, bet populiariausi juodi, pilki ir rudi. Anksčiau homburgai buvo labai populiarūs kaip ir fedoros bei trilbiai.
Šio stiliaus skrybėles pradėjo gaminti Bad Homburge (Vokietija) buvusiame Filipo Miokelio (Phillip Möckel) skrybėlių fabrike. Jų populiarumas labai pašoko, kai Homburge 1882 m. rugpjūčio 29 d. apsilankė tuometinis Didžiosios Britanijos sosto įpėdinis, būsimasis karalius Eduardas VII. Jis pamatė, kad jo pusbrolis kaizeris Vilhelmas II prie medžioklinio kostiumo užsidėjęs žalią homburgą, ir Miokelio fabrike užsisakė sau tradicinės pilkos spalvos homburgą. Kai būsimasis karalius grįžo į Angliją, joje homburgai tapo madingais ir ėmė išstumti iki tol itin paplitusius katiliukus ir cilindrus.
Oficialumo požiūriu homburgai yra laikomi žemesniais už cilindrus, bet viršesniais už katiliukus ar fedoras.