Hercegovina

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Balkanų istorinis regionas Herecegovina (Херцеговина)
Šalis	Bosnija ir Hercegovina
Tautos	serbai, kroatai, bosniai
Valstybės	Zahumljė, Travunija
Miestai	Mostaras
Ankstesnis pav.	Raudonoji Kroatija

Hercegovina arba Hercogovina (bosn. Херцеговина arba Hercegovina) – istorinis regionas Dinarų Alpėse, sudarantis pietinę Bosnijos ir Hercegovinos (Bosna i Hercegovina) valstybės dalį. Pavadinimas kilęs nuo „hercogo“ arba „hercogystės“. Didžiausias miestas ir regiono centras – Mostaras, liūdnai pagarsėjęs po to, kai kroatų nacionalistai Bosnijos ir Hercegovinos pilietinio karo metu susprogdino garsųjį Osmanų laikų tiltą.

Vakarinėje Hercegovinos dalyje daugiausia gyvena kroatai, o rytinėje – serbai, palei Neretvos upę gyvena bosniai, įskaitant Mostaro, Konico ir Stolaco miestus. Hercegovinos gyventojų tautinė sudėtis buvo marga tiek prieš Jugaslavijos karus, tiek prieš Antrąjį pasaulinį karą, per kurį regione vyko masiniai „etniniai valymai“.

Geografija ir klimatas

Hercegovinos istorinis regionas apima dabartinės Bosnijos ir Hercegovinos pietinį kampą, taip pat dalį prisiglaudusių teritorijų dabartinėje Juodkalnijoje (taip vadinama Senoji Hercegovina). Senoji riba tarp Hercegovinos ir istorinės Juodkalnijos (Duklios regiono) ėjo ties Kotoro įlanka. Tikslią šiaurinę ribą su Bosnija nustatyti sunku, kadangi šios sritys dabar nesudaro atskirų politinių vienetų. Teritorija aplink Livną (Livno) osmanų laikais priklausė ne tuometiniam Hercegovinos sandžakui, bet Bosnijai, kas iki šiol atsispindi katalikų vyskupysčių ribose. Geografiniu požiūriu, sieną būtų galima brėžti per vandenskyros liniją tarp Dunojaus intakų ir Adrijos jūros intakų (šiuo atveju Livnas patenka į Hercegoviną).

Seniausiais laikais regionui priklausė ir Adrijos pajūris, tačiau nuo XIII a. pajūryje viešpatavo Jūrinė Venecija ir Ragūzos respublika, vėliau – Kroatija. Nuo 1699 m. siauras priėjimas prie jūros ties Neumo miestu buvo atiduotas Osmanų imperijai, o vėliau paveldėtas Bosnijos ir Hercegovinos.

Hercegovina yra kalnuotas kraštas. Faktiškai ji yra išsidėsčiusi Dinarų kalnuose, išskyrus Neretvos upės slėnį. Būdingi karstiniai kraštovaizdžiai su panašiomis į oazes derlingomis žemumomis. Žiemos Hercegovinoje švelnios, skirtingai nuo Bosnijos, Mostare sninga retai.

Miestai

Pagrindiniai Hercegovinos miestai:

• Mostaras
• Konicas
• Livnas
• Široki Brijegas
• Tomislavgradas (anksčiau Duvnas)
• Trebinė

Istorija

Zahumlė ir Travunija

Kaip atskiras regionas Hercegovina ėmė formuotis tada, kai šioje vietoje serbų gentys sukūrė Zahumlės ir Travunijos kunigaikštystes (jų riba ėjo ties Dubrovniku). Jas valdė kunigaikščiai, tituluojami županais. Šios kunigaikštystės nepriklausomybę turėjo su pertrūkiais, kartais priklausydamos Bizantijai, Dukliai, Bosnijai ir Raškai. Vakarinė Hercegovinos dalis tuo metu priklausė Kroatijos karalystei.

Serbijos ir Bosnijos priklausomybėje

XII a., gretimą Rašką valdant Nemaničių dinastijai, Travunija ir Zahumlė galutinai aneksuotos šios valstybės, kuri ilgainiui peraugo į Serbijos imperiją.

Nuo XIII a. pr. Hercegovinos pajūryje įsitvirtino Venecijos Respublika (1205–1358 m.), o vėliau – Ragūzos respublika (1358–1808 m.). Tokiu būdu regionas atskirtas nuo pajūrio, čia įsitvirtino etniniai veneciečiai, vėliau – kroatai.

Nuo 1320 m., Serbijos imperijai silpstant, jos šiaurinės dalys atsiskyrė kaip Bosnijos karalystė. Nuo tada Hercegovinos regionas buvo jos sudėtine dalimi. 1355–1373 m. čia egzistavo Humo kunigaikštystė, vėliau atitekusi Serbijos despotatui, o 1448–1483 m. ji buvo valdoma kaip Hercegovinos kunigaikštystė. 1448 m. sausio 20 d. Frydrichui III siųstame dokumente Stjepanas Vukčičius Kosača save vadino Šventojo Savos hercogu, Humo ir Primorjės valdovu, Bosnijos karalystės didžiuoju kunigaikščiu (Herzog vokiškai – kunigaikštis), dėl to šios žemės pradėtos vadinti „hercogo“ žemėmis arba Hercegovina.

Osmanų priklausomybėje

1482 m. Hercegoviną nugalėjo osmanai, kurių kariuomenei vadovavo paties hercogo sūnus Achmedas Hercegovičius, priėmęs islamą. Osmanai sukūrė Hercegovinos (turkiškai Hersek) sandžaką (turkiškai – provincija) su sostine Mostare, kuris įėjo į Bosnijos pašaluką. Mostaras ir Stolacas vaidino svarbų vaidmenį prekyboje tarp Dubrovniko (Ragūzos respublikos) ir šalies gilumos.

Hercegovina išbuvo osmanų rankose mažiau nei keturis šimtmečius, kas labai stipriai pakeitė krašto kultūrą, religiją. Nepaisant Osmanų pastangų islamizuoti kraštą, didelė dalis gyventojų išlaikė stačiatikybę (pietų Hercegovina]]) ir katalikybę (vakarų Hercegovina).

1853 m. šalies pavadinimas pakeistas į Bosniją ir Hercegoviną.

Austrijos priklausomybėje

Berlyno kongresą 1878 m. istorinė Hercegovina buvo padalinta: didžioji Hercegovinos dalis atiteko Austrijai-Vengrijai, o rytinė dalis – Juodkalnijai (ši dalis – Senoji Hercegovina – jai priklauso iki šiol).

Austrijoje-Vengrijoje Hercegovina tapo Bosnijos-Hercegovinos administracinio vieneto dalimi (kaip Mostaro rajonas, vienas iš 6). Austrų valdymas sukėlė bosnių ir serbų gyventojų pasipriešinimą, kuris truko iki 1882 m. Austrai siekė sukurti bosnų naciją, kuriame nebūtų teikiamas dėmesys religijai. Tuo tarpu Serbija, Juodkalnija, Kroatija propagavo pietinių slavų nacijos idėją.

XX a.

1918 m. Hercegovina tapo Jugoslavijos karalystės dalimi ir buvo valdoma kaip Pajūrio banovina.

Prasidėjus II pasauliniam karui, 1941 m. regionas okupuotas Vokietijos kariuomenės, o 1941 m. balandžio 10 d. – 1945 m. gegužės 6 d. buvo Nepriklausomos Kroatijos dalimi. Vėliau sukurtoje socialistinėje Jugoslavijoje regionas priklausė Bosnijos ir Hercegovinos Socialistinei Respublikai, kuri 1992 m. paskelbė nepriklausomybę.

Balkanų konflikto metu Hercegovina buvo vienas iš pagrindinių karo veiksmų teatrų. Iš čia 1991 m. buvo apšaudomas Dubrovnikas. 1992 m., kai kilo karas ir Bosnijoje, čia prasidėjo kruvini susidūrimai, iš pradžių tarp serbų iš vienos pusės ir bosnių bei kroatų iš kitos pusės. Vėliau, kai kroatų nacionalistai paskelbė Herceg-Bosna respubliką, prasidėjo kovos ir tarp kroatų ir bosnių (musulmonų). Šių kovų metu, pvz., Stolac miestas praktiškai buvo sulygintas su žeme ir vykdomi „etniniai valymai“. Mostaras buvo padalintas į bosnių rytinę ir kroatų vakarinę dalis. Ryšys tarp šių dalių buvo visiškai nutrauktas. Tik 2004 metų pradžioje Paddy Ashdowns spaudimo dėka priimti sprendimai miestą vėl padaryti vieningu valdymo vienetu, turinčiu ypatingą statusą ir griežtas saugumo sąlygas.

Šiuo metu Hercegovina politiškai yra padalinta į tris dalis: rytinė dalis aplink Trebinje priklauso Serbų respublikai (Republika Srpska). Vakarinė, centrinė ir šiaurinė dalis priklauso Bosnijos-Hercegovinos federacijai, ir yra padalinta į kroatų kantoną Vakarų Hercegoviną (Zapadno-hercegovački kanton) ir šiaurėje bei centrinėje dalyje esantį dvitautį (bosnių ir kroatų) kantoną Hercegovina-Neretva (Hercegovačko-neretvanski kanton).

Vikižodynas