Insubrai

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Insubrai (lot. insubri) – Insubrijos (dabartinė Lombardija) gyventojai. Jų žemes užkariaujant Romai jie buvo keltai, bet susidarė susiliejant iki tol ten gyvenusioms ligūrų, keltų ir italikų grupėms su galų gentimis, kurios atėjo iš dabartinės pietų Prancūzijos.

224 ar 225 m. pr. m. e. Romos kariuomenė, vadovaujama konsulo Liucijaus Emilijaus Papo (Lucius Aemilius Papus), Telamono mūšyje sumušė galų kariuomenę, kurią sudarė insubrų, bojų, lingonų, taurinų, gesatų ir kt. galų grupės. Dvejais metais vėliau romėnai, paremti savo sąjungininkų galų cenomanų, sunaikino vienintelius insubrų įtvirtinimus prie Acerės (Acerrae) ir vėliau insubrus vėl sumušė Klastidijaus mūšyje (Battle of Clastidium). Sumušus gezatus insubrai buvo priversti sutikti su 221 m. pr. m. e. Mediolano užėmimu ir priverstine sąjunga su romėnais, o nugalėtojai aneksavo daug jų žemių.

215–217 m. pr. m. e. Hanibalo įsiveržimo metu insubrai sukilo ir palaikė kartaginiečius. Dar kartą kartaginiečius jie palaikė 200 m. pr. m. e., kare su Hamilkaru. Po dar kelių susidūrimų insubrai 194 m. pr. m. e. ėmė palaikyti romėnus, už tai išlaikė tam tikrą savo sostinės autonomiją. 89 m. pr. m. e. insubrai gavo lotynų pilietybę, o 49 m. pr. m. e. – Romos pilietybę.

Spėjama, kad insubrų romanizacija buvo sparti, nes keltų ir lotynų kalbos buvo gana panašios. Per trumpą laiko tarpsnį po užkariavimo insubrų tarpe atsirado keli rašytojai, pvz., Cecilijus Stacijus (Caecilius Statius).

Pagal insubrus buvo pavadinta ir Insubrija bei insubrų kalba.