Iljušin Il-18
| Iljušin Il-18 | |
| Aviakompanijos "Rossija" Iljušin Il-18 | |
| Tipas | Oro laineris |
|---|---|
| NATO kodas | Coot |
| Gamintojas | |
| Kūrėjas | vyr. konsturktorius Viktor Bugaiskij |
| Gamybos metai | 1957-1985 |
| Pirmas skrydis | 1957 m. liepos 4 d. |
| Pradėtas naudoti | 1959 m. balandžio 20 d. |
| Būsena | naudojamas |
| Pagrindiniai naudotojai | Aeroflot, Air Koryo |
| Pagaminta vnt. | Bent 678 |
| Vieneto kaina | 24 500 000 JAV dolerių (2011) |
Il-18 (rus. Ил-18, pagal NATO kodifikaciją - Coot) – XX a. šeštame dešimtmetyje SSRS sukurtas vidutinių nuotolių keturmotoris keleivinis lėktuvas, turbosraigtinis monoplanas su vieno kylio uodega. Il-18 buvo vienas iš daugiausiai pasaulyje naudotų lėktuvų, tarnavęs daugiau nei 50 metų. Dėl patikimos konstrukcijos lėktuvai skraidydavo virš 45 000 valandų. Savo konstrukcija panašus į amerikiečių "Lockheed L-188 Electra" bei britų "Bristol Britannia".
"Indeksas Il-18" taip pat buvo naudojamas 1946 m. sukurtam, tačiau serijiniu būdu negamintam keleivinaim lėktuvui, varomam keturias radialiniais varikliais ASh-73TK. Nemaža dalis šio orlaivio konstrukcinių sprnedimų buvo panaudota kuriant naująjį "Il-18". Siekiant atskirti šiuos orlaivius, 1946 m. sukurtas "Il-18" paprastai žymmas Indeksu "Il-18 (1946)".
Lėktuvo kūrimas ir eksploatacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lėktuvas pradėtas projektuoti 1954 m. Tendencijos rodė, kad lėktuvai stūmokliniais varikliais negali patenkinti greitai augantį pervežamų keleivių skaičių. Siekiant didesnių greičių ir mažesnių eksploatacinių kaštų aviacijos pramonė atkreipė dėmesį į dujų turbininių variklių galimybes. SSRS Tupolev konstruktoriai bombonešio Tu-16 bazėje sukūrė keleivinį reaktyvinį Tu-104, o Iljušin konstruktorių biuras nuėjo kitu keliu – suprojektavo turbosraigtiniais varikliais varomą keleivinį lėktuvą.
Pirmam skrydžiui Il-18 pakilo 1957 m. liepos 4 d. Lėktuvas pradėtas eksploatuoti 1959 m. – spalio 20 d. Aeroflot pradėjo skraidinti maršrutu Maskva(Vnukovo)-Alma Ata bei Maskva-Adleris. Netrukus apie trečdalį Aeroflot keleivių skraidindavo Il-18.
Iki 1965 m. buvo sukurti įvairių modifikacijų, komforto lygio ir keleivių skaičiaus Il-18, taip pat kitos paskirties lėktuvai: tarnybiniai, krovininiai, meteorologiniai, patruliniai; taip pat kovos lėktuvas Il-38, radioelektroninės kovos lėktuvas Il-20, oro komandinis punktas Il-22, ledo žvalgybos lėktuvas Il-24 ir kiti.
Serijiniu būdu Il-18 gamintas 1959–1978 m. SSRS Aviacijos pramonės ministerijos gamykloje Nr. 30 (rus. Завод №30 МАП СССР «Знамя труда»). Pastatyta įvairiais duomeniomis nuo 678[1] iki 719 tokių lėktuvų (iš jų 564 - keleiviniai). Il-18 - pirmasis iš serijinių SSRS gamybos lėktuvų, kuris buvo eksportuojamas. Viso buvo eksportuota virš 100 orlaivių. Lėktuvas buvo eksportuojamas į daugiausiai Varšuvos pakto šalis, taip pat besivystančias valstybes,su kuriomis SSRS palaikė glaudžius ryšius.
Sovietinės okupacijos metu Il-18 naudojo ir "Aroflot" Lietuvos padalinys, Lėktuvai buvo bazuojami Vilniuje. Kauno (Aleksoto) oro uosto pakilimo takas jiems buvo per trumpas. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę šiuos lektuvus reisams į Vilnių aviakompanija Aeroflot naudojo iki dešimtojo dešimtmečio vidurio.
XXI a. trečiame dešimtmetyje du tokius lėktuvus eksploatavo Rusijos vyriausybinė aviakompanija „Rossija“, keletą naudojo Rusijos, Afganistano ir kelių Afrikos valstybių karinės oro pajėgos. Paskutinė civilinė aviakompanija, naudojusi Il-18 reguliariems skrydžiams - Šiaurės Korėjos valstybinė bendrovė Air Koryo (naudota iki 2012 m.).
Operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Civiliniai operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- NPP MIR (ChK Leninets) - 1, krovininis
- Air Koryo - 1 Il-18D naudojamas,1 Il-18V sandėliuojamas
Ankstesni civiliniai operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ariana Afghan Airlines
- Balkan Airlines
- Czechoslovak Airlines
- Daallo Airlines
- Egyptair (buvęs United Arab Airlines)
- Ghana Airways (8 įsigyti, 4 vėliau gražinti į SSRS)
- Air Guinée
- Yemen Airways
- Phoenix Aviation
- Irbis Aero
- CAAC Airlines
- Anikay Air
- Aerocaribbean
- Cubana
- Air Mali
- LOT (10 nuo 1961 m. iki XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžios)
- Polonia Airways (1)
- Polnippon (3, nuo 1990 iki 1996 m.)
- Tarom
- Aeroflot
- Air
- Domodedovo Airlines
- GVG Airline
- Rossiya
- Tretyakovo Airlines
- Daallo Airlines
- Jubba Airways
- FitsAir
- Lviv Airlines
- Sevastopol Avia
- Malév Hungarian Airlines
- Vietnam Airlines
- Berline
- German European Airlines
- Deutsche Lufthansa
- Interflug (16 vnt.)
Kariniai operatoriai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Karinės oro ir kosmoso pajėgos – modifikacijos Il-20, Il-20M, Il-22PP ir Il-38
Ankstesni kariniai operatoriai:
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos
- Vyriausybė
- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos. Lektuvai gražinti SSRS po to, kai buvo nuverstas diktatorius Kwame Nkrumah
- Vyriausybė. Prezidentinis lėktuvas
- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos. (VIP transportas, pakeistas Tu-134)
- Vyriausybė
- Karinės oro pajėgos
- Karinės jūrų pajėgos
- Karinės oro pajėgos
- Karinės oro pajėgos
Techninė informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Papildoma informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Iki 2008 m. katastrofose sudužo 98 įvaiurių modifikacijų Il-18 lėktuvai, žuvo 2352 žmonės.
- Dėl charakteringos lėktuvo priekio formos (radiolokacinės stoties apdaila), lakūnai šį lėktuvą vadino „Delfinu“.
- 1958–1959 m. su Il-18 buvo pasiekta 20 skrydžio nuotolio ir aukščio pasaulio rekordų.
- Il-18 aptarnavo ekspedicijas Maskva-Antarktida (15950 km), 1977 m. pabaigoje pirmą kartą nusileido ant plūduriuojančių ledo lyčių Arkties vandenyne į tyrimų stotį SP-22, dalyvavo likviduojant avariją Černobylio atominėje elektrinėje ir žemės drebėjimo Spitake padarinius.
- 1958 m. Briuselio aviasalone lėktuvas apdovanotas Grand Prix. 1979 m. prie Maskvos Šeremetjevo oro uosto Il-18 pastatytas ant postamento, kaip paminklas.
- 1960 m. lėktuvo kūrėjai – Sergejus Iljušinas, V. Borogas, V. Germanovas. A. Levinas, E. Sankovas, V. Semionovas ir lakūnas bandytojas Vladimiras Kokkinakis buvo apdovanoti Lenino premija.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ реестр самолётов типа Ильюшин Ил-18/20/22/38, Il-18, russianplanes.net