Iturėja
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Senovės Sirijos regionas: Iturėja (Ἰτουραία) | |
|---|---|
| Šalis | pietvakarių Sirija |
| Tautos | iturėjai > sirai > Sirijos arabai |
| Miestai | Libano Chalkidė, Abila |
Iturėja (gr. Ἰτουραία = Itouraia) – senovės Artimųjų Rytų (Istorinės Sirijos) regionas, buvęs dabartinės Sirijos pietvakariuose (Daros muchafazos šiaurinė dalis ir Damasko muchafazos vakarinė dalis) ir Libano rytuose. Senieji regiono gyventojai buvo iturėjai (gr. Ἰτουραῖοι = Ituraioi), semitų kilmės tauta. Dalis autorių juos sieja su arabais, kita dalis – su aramėjais.
Po islamizacijos šiam regionui prigijo arabizuotas pavadinimas Džaiduras (arab. جدور = Jedur).
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Antikos laikais Iturėja buvo neaiškiai apibrėžtas regionas, išsidėstęs į šiaurę nuo Golano ir Betanėjos. Tai buvo aukštumų kraštas, besitęsiantis palei Hermono ir Antilibano kalnų rytines pašlaites. Šie kalnai jį skyrė nuo Bekos slėnio vakaruose. Į rytus nuo jo buvo Aramas. Iturėja užėmė svarbią strateginę padėtį, būdama tarpininkė tarp Finikijos vakaruose ir Damasko rytuose.
Pagrindiniai Iturėjos miestai buvo Libano Chalkidė (kai kurių autorių siejama su dab. Andžaru), Abila ir Pilypo Cezarėja (kartais priskiriama Golanui), .
Raida
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Iturėja istoriniuose šaltiniuose yra minima tik nuo helenizmo laikų, nors kai kurie autoriai bando sieti Iturėją su bibliniu vietovardžiu Jetur (hebr. יטור = Yeṭur).
Iturėja buvo Seleukidų imperijos dalis. II a. pr. m. e. pabaigoje minima, kad Hasmonėjų karalius Aristobulas I surengė karinį žygį į šiaurę ir prisijungė didelę dalį Iturėjos. Vėliau yra minimas Iturėjų karalius Ptolemėjas, kuris valdė 85-40 m. iš Chalkidės miesto. Manoma, kad jis galėjo pasinaudoti proga sukurti nepriklausomą karalystę, kuri istoriografijoje vadinama Chalkidės karalyste. Vėliau minimi jos karaliai Lisanijas ir Zenodoras.
23 m. pr. m. Zenodorui mirus Iturėja buvo perduota valdyti Erodui Didžiajam. Po šio mirties 4 m. pr. m. e. dalis Iturėjos regiono liko egzistuoti kaip nepriklausoma karalystė (minimas jos karalius Lisanijas), o pietinės jos teritorijos atskirtos ir atiduotos valdyti Erodo sūnui Pilypui kartu su Batanėja, Trahonitis ir Gaulanitis. Vėliau čia valdė Erodas Agripa I, Erodas Agripa II ir Aristobulas. Šiam mirus 92 m. Iturėja prijungta prie Sirijos provincijos.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||