Jou (provincija)
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Kinijos tradicinė provincija: Jou 幽州 | |
|---|---|
| Šalis | Kinija (Pekinas, Tiandzinas, šiaurės Hebėjus, vakarų Liaoningas) |
| Tautos | |
| Valstybės | Dzi, Jan |
| Miestai | Dzi |
Jou provincija, Joudžou (kin. 幽州, pinyin: Yōuzhōu) – istorinis regionas, viena iš 9 tradicinių Kinijos provincijų, egzistavęs Istorinės Kinijos šiaurės rytuose. Užėmė dabartinę šiaurinę Hebėjaus provinciją, Pekino, Tiandzino aministracinius miestus ir Liaoningo provincijos vakarinę dalį.
Nuo 110 m. pr. m. e. iki IX a. buvo Kinijos administracinis vienetas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jou provincija buvo labiausiai į šiaurės vakarus nutolęs Kinijos regionas. Pietuose jis ribojosi su Dzi provincija, o vakaruose – su Bing provincija regionu. Šiaurėje ir rytuose regioną uždarė Didžioji Kinijos siena, kuri skyrė nuo miškingų barbarų donghu teritorijų. Regionas buvo priglaudęs prie Bohai jūros. Iš vakarų jį ribojo Taihang kalnai, o iš šiaurės – Jan kalnai.
Regionas pasižymi žemumomis, čia daug upių, kurių svarbiausios – Liao, Luan.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Priešistorė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Jau nuo III tūkst. pr. m. e. pabaigos teritorijoje atsirado priešistorinė Šiadziadiano kultūra (夏家店), kurios atstovai gyveno sėsliai, augino gyvulius. Randama šios kultūros dirbinių iš keramikos, kaulo, akmens (ypač bazalto, kurio daug šiose vietose). Randama bronzinių auskarų, būrimo kaulų.
II tūkst. pr. m. e. pabaigoje pastebimas kultūros sumenkimas, kurį galėjo sukelti šiaurės klajoklių įtaka. Sumažėjo gyventojų tankumas, pradėtas naudoti arklys, pranyko centralizuota valdžia. Suprastėjo keramikos dirbiniai, tačiau labiau išdirbta bronza, iš kurios pradėti gaminti ginklai bei ritualiniai indai (dažnai kopijuojant Džou dinastijos modelius).
Valstybingumas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]II tūkst. pr. m. e. svarbiausia regiono valstybė buvo Dzi (kin. 薊國, pinyin: Jìguó), su sostine to paties pavadinimo mieste (dab. Pekino teritorijoje). Pirmasis valstybės paminėjimas susijęs su Džou valdovo Vuvango 11 metais (apie 1145 m. pr. m. e.), bet manoma, kad valstybė egzistavo ir gerokai prieš tai.
Apie VII a. pr. m. e. Dzi viešpatavimą regione nustelbė kita regiono karalystė – Jan. Ji nukariavo Dzi, ir padarė jos sostinę savo sostine. Jan buvo įgijusi nepriklausomybę nuo Džou Kinijos ir per istoriją ypač daug kovojo su savo svarbiausiomis kaimynėmis Či (pietuose) ir Džao (vakaruose). Tuo pačiu ji kovojo su tautomis šiaurėje, – donghu, iš kurių 300 m. pr. m. e. iškovojo Liaodong pusiasalį.
227 m. pr. m. e. Čin užėmus kaimyninę Džao, Jan karalius siuntė žudiką į Čin sostinę, kad užmuštų jos karalių (būsimąjį Kinijos imperatorių Ši Huangdi). Šis pasikėsinimas nepavyko, ir 222 m. Jan buvo užkariauta, prijungta prie Kinijos imperijos.
Tolesnė istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Jou provincija 幽州 | ||||
|---|---|---|---|---|
| ||||
| Valstybė | Kinijos imperija | |||
| Administracinis centras | Dzi | |||
| Dziunai | 13 | |||
Jou provincija priklausė iš pradžių Čin, vėliau Han Kinijai. 110 m. pr. m. e. ji paversta administracine provincija, ir jos administracinis centras buvo tas pats Dzi miestas. Įkūrimo metu provincija turėjo 13 dziunų, o vėliau jos teritorija tolygio mažėjo. Žlugus Han dinastijai, regionas atiteko Cao Vei, vėliau Dzin dinastijai (tuo metu provinciją jau tesudarė 7 dziunai).
Dzin dinastijai nusilpus, teritorijoje įsitvirtino šianbai (juvenių klanas), kuris valdė nuo III a. 337 m. teritorijoje šianbai (murongų klanas) atgaivino Jan pavadinimą, įkurdami šioje teritorijoje visą eilę valstybių, pavadintų „Jan“, – (Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan). Vėliau čia viešpatavo Šiaurės Vei, kuri 468 m. atskyrė nuo Jou provincijos Jan provinciją. Sui dinastijos pradžioje (581 m.) provincija jau teturėjo 3 dziunus. Stambindama savo administracinius vienetus, 607 m. Sui dinastija vėl sujungė Jou ir Jan provincijas, suformuodama Zuo dziuną (涿郡) (naujojoje sistemoje dziunai tapo stambesni nei provincijos).
Kiniją suvienijus Tangų dinastijai, Jou administracija buvo atkurta, tačiau jau kaip labai smulkus administracinis vienetas – Jou prefektūra aplink Dzi miestą. Senąjį Jou regioną tuo metu atitiko naujai sukurta Hubėjaus apskritis, tačiau tradicinis pavadinimas išliko. Tangų politinės suirutės metu Hubėjuje kontrolę paėmė vienas karo vadų, kuris titulavosi Jan karaliumi.
Vėliau regionas sudarė didžiąją dalį taip vadinamųjų 16 prefektūrų – strategiškai svarbaus Kinijos vieneto, dėl kurio kovojo šiaurės klajokliai šatuo tiurkai, kidaniai ir kinai. 938 m. prefektūras perėmė kidanių Liao dinastija, kuri panaikino Jou prefektūrą ir vietoj jos įkūrė Jandzingo administracinį vienetą. Po to Jou pavadinimas galutinai nunyko.
| ||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||