Pereiti prie turinio

Junkers F 13

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Junkers F 13
Tipas transportinis lėktuvas
Gamintojas Junkers
Kūrėjas Otto Reuter
Gamybos metai 1919–1932 m.
Pirmas skrydis 1919 m. birželio 25 d.[1]
Pradėtas naudoti 1920
Baigtas naudoti XX a. 4-ojo deš. pab.
Pagaminta vnt. 322

Junkers F 13“ – I pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje sukurtas pirmasis pasaulyje pilnai metalinis transportinis lėktuvas. Tai buvo pažangus monoplanas su konsoliniais sparnais, uždaru keturviečiu keleivių salonu, fiksuota važiuokle ir pusiau atvira pilotų kabina.

Iš viso buvo pagaminti 322 šio modelio lėktuvai. Orlaivis buvo gaminamas trylika metų ir visame pasaulyje eksploatuojamas daugiau nei trisdešimt metų.

Konstrukcija ir naudojimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

F.13 buvo pirmasis pasaulyje metalinis keleivinis orlaivis ir pirmasis „Junkers“ komercinis lėktuvas. Sukūrimo metu F.13 buvo labai pažangus orlaivis – aerodinamiškas metalinis žemasparnis konsolinis (be išorinio tvirtinimo) monoplanas.[2] Netgi trečiojo dešimtmečio pabaigoje F.13 ir kiti „Junkers“ orlaiviai biplanų amžiuje išsiskyrė kaip neįprasti monoplanai. Panašius modernius orlaivius gamino tik Fokker.

Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Vokietijai buvo uždrausta karinės technikos gamyba. Tai paskatino civilinės technikos kūrimą. Hugo Junkerso (vok. Hugo Junkers) aviacijos įmonė, turėjusi didelę patirtį metalinės konstrukcijos lėktuvų gamyboje, pradėjo kurti komercinius pašto ir keleivinius lėktuvus. Kalbama, kad 1918 m. lapkritį, dieną po paliaubų pasirašymo, Hugo Junkers įpareigojo savo vyriausiąjį konstruktorių Otto Reuter parengti grynai keleivinio lėktuvo brėžinius. Iš dešimties projektų buvo atrinktas tas, kuriame į visumą buvo sujungta karo lėktuvų gamybos technologija, nauja patvari medžiaga – diuraliuminis ir ekonomiškumas. Taip „gimė" šešiems žmonėms skirtas skraidantis aparatas, pradžioje vadintas „J.13", vėliau – „F.13".

Jame įtaisius keleivinius krėslus bandymams buvo pateikta modifikacija, H. Junkerso dukters garbei pavadinta „Annelise" (gamyklinis Nr. 533).[3] Šio tipo lėktuvu pirmais skridimas atliktas 1919 m. birželio 25 d.[1]

Junkers F.13 fiuzeliažas

Lėktuve Junkers F-13 panaudota daug originalių konstrukcinių elementų. Liemuo dengtas gofruota skarda, ir todėl buvo standesnis lyginant su drobe dengtais to meto lėktuvais. Sparnuose panaudota daugialonžeroninė (devynių lonžeronų) nešanti sistema. Lėktuvo ekipažą sudarė pilotas ir mechanikas. Jų krėslai įmontuoti už variklio pusiau atviroje kabinoje, vienas šalia kito. Fiksuotos važiuoklės ratai su guminiais amortizatoriais. Uodegos ramstis taip pat amortizuojantis. Lėktuvo važiuoklės ratus, buvo galima pakeisti plūdėmis (modifikacija W.13) arba slidėmis.[4] Keleivių salone buvo du foteliai ir dvivietė sofa. Visos sėdimos vietos su saugos diržais, įėjimas į kabiną nuo sparno per dureles abiejuose šonuose. „Junkers F.13" buvo vienas pirmųjų lėktuvų, kurių keleivių salonas buvo apšildomas. Truputį patobulinti, toliau vadinti tik „Junkers F.13", keleiviniai lėktuvai pradėti gaminti didelėmis serijomis Vokietijoje ir užsienyje.

Pavadinimo kodo raidė F reiškė „Flugzeug“ (orlaivis). Tai buvo pirmasis „Junkers“ lėktuvas, pavadinimą gavęs pagal šią sistemą. Pagal ankstesnį „Junkers“ modelių kodavimą šis modelis būtų gavęs indeksą „J.13". Sovietų Rusijoje / SSRS buvo pagaminti 5 orlaiviai, kurie buvo vadinami Ju-13 arba PS-2.[5]

Eksploatacijos istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Internuotas Junkers F.13 Kauno aerodrome, 1919 m. spalio 16 d.

Specialiai paruoštu Junkers F.13 „Annelise", kuriuo skrido aštuoni žmonės, 1919 m. rugsėjo 13 dieną pasiektas 6750 metrų aukštis. Tačiau šis rekordas nebuvo patvirtintas, nes Vokietija nepriklausė aviacinius rekordus registruojančiai Tarptautinei aeronautikos federacjai. Vienas iš trijų pirmųjų Junkers F.13 „Annelise" savo „gyvenimą" baigė Lietuvoje.[6]

Pirmieji užsienio pirkėjai, įsigiję Junkers F.13, buvo Lenkijos bei JAV aviakompanijos. JAV pašto tarnyba 1920 m. įsigijo aštuonis F.13, kurie buvo naudojami linijose Niujorkas-Omaha bei Niujorkas-San Franciskas. Lėktuvai buvo 30 proc. pigesni, jų eksploatavimas – perpus pigesnis, pagaliau jie galėjo nuskristi nenutūpę 50 proc. toliau nei to meto amerikiečių analogai. Be to, F.13 galėjo skraidinti du su puse karto didesnį naudingą krovinį. JAV šis aparatas šešiems asmenims (dviem pilotams ir keturiems keleiviams) buvo žymimas JL-6. Tai buvo pirmosios gamintojo (Junkers) ir pardavėjo JAV (Larsen) pavardžių raidės. Iš viso JAV parduoti dvidešimt aštuoni F.13. 1920 m. F.13 pradėjo skraidyti Kolumbijoje, po to – kitose Lotynų Amerikos valstybėse. Europoje F.13 buvo pradėtas naudoti susisiekimui 1919 m.[7]

Junkers F 13 salonas

Iki pat gamybos pabaigos 1932 m. dauguma F.13 orlaivių buvo gaminami Junkers bazėje Desau mieste. Sunkiu 1921–23 m. laikotarpiu gamyba buvo perkelta į „Junkers“ gamyklas laisvajame Dancigo mieste ir „Dvigatel“ gamyklą Taline. 1922–23 m. Hugo Junkersas susitarė su Sovietų Sąjunga dėl F.13 gamybos SSRS teritorijoje, Filuose netoli Maskvos, kuri tapo žinoma kaip „Gamykla Nr. 22“. Dalį šių orlaivių naudojo sovietų oro linijos („Dobrolet“, „Deruluft“, „Aeroflot“), dalį – Raudonoji armija.

1925 m. F-13 sudarė 40 proc. visų tarptautinėse trasose skraidžiusių lėktuvų. 1926 m. vien „Deutsche Luft Hansa“ jų turėjo 55 vnt.[8] Komerciniai F.13 buvo naudojami daugiau nei trisdešimt metų: nuo eksploatacijos pradžios 1919 m. iki paskutinio komercinio F.13 nurašymo Brazilijoje 1951 m.

1921 m. Lietuvos pašto oro pašto ženklai

1919 m. spalio 16 d. Rokiškio apylinkėse ties Obeliais dėl karbiuratoriaus gedimo pievoje nusileido Vokietijoje registruotas Junkers F.13. Juo iš Sovietų Rusijos į Vokietiją vyko Enver Paša – buvęs karo ministras, o iki Pirmojo pasaulinio karo pabaigos ir absoliutus Turkijos diktatorius, jo adjutantas Kernal Paša ir dar vienas neįvardijamas asmuo. Lėktuvas ir turkai buvo internuoti, vokiečiui lakūnui ir trečiajam keleiivui buvo leista toliau keliauti į Vokietiją.[4]

Internuotas Junkers F.13 buvo pirmosios modifikacijos „Anelise“.

Jis buvo perduotas Lietuvos karo aviacijai, kur buvo eksploatuojamas iki 1920 m. pabaigos. Tų metų rudenį, ore sustojus varikliui Aviacijos dalies vado, inžinerijos generolo leitenanto J. Kraucevičiaus pilotuotas lėktuvas Kauno Aleksoto aerodrome leidosi avariniu būdu, buvo sulaužytas propeleris, važiuoklė, pažeistas fiuzeliažas. Po šio nusileidimo lėktuvas buvo nurašytas.[4]

Ant 1921 m. Lietuvos pašto išleistų pirmųjų oro pašto ženklų buvo vaizduojamas orlaivis, labai panašus į Junkers F.13

Gamyba 2009–2019 m.

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Junkers F.13 replika – „Rimowa Junkers“ F 13

2009 m. buvo pradėtas įgyvendinti F.13 rekonstrukcijos projektas, kurio iniciatoriai Junkers koncernas (Vokietija) ir lagaminų gamintoja Rimowa (Šveicarija). Projekto rezultatas – naujai pastatytas F.13 orlaivis – pirmą kartą pakilo 2016 m. rugsėjo mėn.[9] F.13 replikoje įrengta radijo aparatūra ir autoatsakiklis. Vietoje antrajame dešimtmetyje sukurto vienaeilio BMW šešių cilindrų variklio, montuojamas žvaigždinis devynių cilindrų ketvirtajame dešimtmetyje sukurtas variklis „Pratt&Whitney R-985 Wasp Junior“. Ši modifikacija turi istorinį pagrindą, nes keturi paskutinių serijų F.13 buvo komplektuojami su analogiškais „Pratt&Witney“ varikliais.

Naujasis F.13 yra sertifikuotas Šveicarijoje. F.13 replikos parduodamos už 2,5 mln. JAV dolerių už vienetą. 2016 m. buvo pradėta dar trijų replikų gamyba.

F.13
Junkers F.13 pilotų kabina, 1920 m.
Pirmasis prototipas su mažesniais sparnais (sparnų ilgis 14,47 m / 47 pėdos 5,75 colio, sparnų plotas 38,9 m² / 419 kv. pėdų) ir silpnesniu 127 kW (170 AG) galios „Mercedes D III.a vienaeiliu) varikliu.
F.13a
pirmasis lėktuvas su 140 kW (185 AG) galios „BMW IIIa“ varikliu.
F.13ba, ca, da, fa
visi su 149 kW (200 AG) galios „Junkers L2“ vertikaliu vandeniu aušinamu varikliu ir kitais patobulinimais. Modifikacija „fa“ tuirėjo apie 1 m ilgesnį fiuzeliažą.
F.13be, ce, de, fe
su 230 kW (310 AG) galios „Junkers L5“ vertikaliu vandeniu aušinamu varikliu.
F.13dle, fle, ge, he, ke
su „Junkers L5“ varikliu.
F.13bi, ci, di, fi,
kaip „ca“ – „fa“, su 186 kW (250 AG) galios BMW IV varikliu.
F.13co, fo, ko
su 230 kW (310 AG) galios „BMW Va“ varikliu.
Junkers-Larsen JL-6
Amerikietiška „F.13“ versija, gamintojas Junkers-Larsen. Pagaminti aštuoni orlaiviai.

Junkers-Larsen JL-12

„Junkers-Larsen JL-6“ modifikacija – šturmo lėktuvas su 300 kW (400 AG) galios „Liberty L-12“ varikliu, šarvais, ginkluotas žemyn nukreipta 30 „Thompson“ automatų baterija.
PS-2
SSRS gaminta (surinkta) lėktuvo versija. Pagaminti 5 vnt.
„Rimowa Junkers“ F 13
Šiuolaikinė replika, pirmą kartą pakilusi 2016 m. rugsėjo 15 d.
Afganistano vėliava Afganistanas
Argentinos vėliava Argentina
Austrijos vėliava Austrija
Belgijos vėliava Belgija
  • SNETA

Bolivijos vėliava Bolivija

  • Pirmąjį F 13 Lloyd Aéreo Boliviano gavo kaip vokiečių bendruomenės dovaną Bolivijos nepriklausomybės šimtmečio proga.
Brazilijos vėliava Brazilija
  • „Syndicato Condor“ – „Serviços Aéreos Condor“
  • Varig
Bulgarijos vėliava Bulgarija
  • Bulgarijos karinės oro pajėgos
  • Aviakompanija „Bunavad“ 1927–1928 metais eksploatavo du lėktuvus.
Čilės vėliava Čilė
  • Čilės karinės oro pajėgos
Laisvasis Dancigo miestas
 Estijos vėliava Estija
  • Estijos aviakompanijos „Aeronaut“ lėktuvai, Lasnamäe, 1925 m.
    Aviakompanija Aeronaut 1922–1927 m. eksploatavo keletą F.13
Junkers F 13 Teherane

Irano vėliava Iranas

  • Imperatoriškosios Persijos karinės oro pajėgos
Islandijos vėliava Islandija
  • Aviakomapanija Air Iceland 1928–1931 m. naudojo tris F.13
Ispanijos vėliava Ispanija
Italijos vėliava Italija
Japonijos vėliava Japonija
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos
Jungtinės Karalystės vėliava Jungtinė Karalystė
  • Civiliniame registre 1930 m. Išvardyti penki F.13 modelio orlaiviai [10]

Latvijos vėliava Latvija

Lietuvos vėliava Lietuva
Lenkijos vėliava Lenkija
  • Junkers F.13 Stokholmo technikos muziejuje
    Aviakompanija Aero-Targ 1921 m. iš Danziger Luftpost buvo išsinuomavusi 6 orlaivius
  • Aviakompanija Aerolloyd (vėliau tapusi Aerolot) 1922–1929 m. naudojo 16 °F.13
  • LOT Polish Airlines 1929 m. iš Aerolot perėmė 15 orlaivių ir juos eksploatavo iki 1936 m.
Mongolijos vėliava Mongolija
  • Mongolijos liaudies kariuomenės karinės oro pahegos 1925–1931 naudojo tris F.13
Pietų Afrikos Respublikos vėliava Pietų Afrikos Respublika
Sovietų Sąjungos vėliava Sovietų Sąjunga
Suomijos KOP Junkers F.13 su ždieniu varikliu
Suomijos vėliava Suomija
Švedijos vėliava Švedija
Junkers F 13 su plūdėmis
Šveicarijos vėliava Šveicarija
  • Aviakompanija Ad Astra Aero – bent keturi F.13 (registracijos Nr. CH-91/92/93/94) 1919–1930 m.
Turkijos vėliava Turkija
  • Turkijos karinės oro pajėgos – 3 orlaiviai 1925–1933 m.
  • Turkijos oro paštas – 2 orlaiviai 1925–1938 m.
  • Turkijos kartografijos tarnyba – 1 orlaivis (ser. Nr. 882) 1933–1938 m.
Vengrijos vėliava Vengrija
  • Aviakompanija Aero R.T. – šeši orlaiviai 1923–1927 m.
  • Aviakompanija Aeroexpress Rt. (1923−1930 m.)
  • Karališkosios Vengrijos karinės oro pajėgos
Vokietijos vėliava Vokietija

Specifikacijos (F 13)

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
F.13 F.13fe[11]
Įgula 2
Keliamoji galia 4 keleiviai arba 689 kg (1.519 svarų) naudingo svorio
Ilgis 9,59 m (31 pėdacoliai) 10,50 m (34 pėdos)
Aukštis 3,50 m (11 pėdų 6 coliai) 3,60 m (12 pėdų)
Sparnų mojis 14,82 m (48 pėdos 7 coliai) 17,75 m (58 pėdos)
plotas 34,50 m² (371,4 kv. pėdų) 44 m² (474 kv. pėdos)
proilgis 6,4 7,3
apkrova 52,17 kg/m² 53,49 kg/m²
Svoris tuščio 1075 kg 1350 kg
maksimalus kilimo 1800 kg 2300 kg
Jėgainė tipas 6 cilindrų vienaeilis stūmuoklinis variklis
markė Mercedes D.IIIa Junkers L5
galia 118 kW (158 AG) 228 kW (306 AG)
Greitis maksimalus 173 km/h (107 mph, 93 mazgai) 198 km/h (123 mph)
kreiserinis 160 km/h (99 mph, 86 mazgai) 170 km/h (106 mph)
kilimo 2,40 m/s (472 pėdų/min)
Skrydžio lubos 4600 m 5500 m
nuotolis 1200 km 925 km
Specifinė galia 13,24 kg/kW 10,09 kg/kW
Takas kilimui 200 m
tūpimui 150 m

Susiję orlaiviai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • (RU) В. Быков. Авиалайнеры мира. Junkers F-13.
  • (EN) Turner, P.St. John; Nowarra, Heinz J. (1971). Junkers: an aircraft album No.3. New York: Airco Publishing Co. Inc. pp. 17–20. ISBN 0-668-02506-9.
  • (LT) Junkers F.13, Plieno sparnai 1995 Nr. 2, http://www.plienosparnai.lt/page.php?527
  • (LT) Junkers F-13 „Annelise", Plieno sparnai 1994 m. Nr. 1, http://www.plienosparnai.lt/page.php?528
  • (DE) Manfred Griehl: Junkers: Flugzeuge seit 1915 (Typenkompass). 1. Auflage. Motorbuch Verlag, 2010, ISBN 978-3-613-03179-1, p. 20
  1. 1,0 1,1 Wolfgang Wagner "Hugo Junkers Pionier der Luftfahrt - Seine Flugzeuge" Bernard & Graefe Verlag, Bonn 1996 ISBN 3-7637-6112-8
  2. Turner & Nowarra 1971, pp. 17–18
  3. http://hugojunkers.bplaced.net/junkers-f13.html
  4. 4,0 4,1 4,2 Junkers F-13 „Annelise", Plieno sparnai 1994 m. Nr. 1, http://www.plienosparnai.lt/page.php?528
  5. В. Быков. Авиалайнеры мира. Junkers F-13.
  6. Junkers F-13 „Annelise", Plieno sparnai 1994 m. Nr. 1, http://www.plienosparnai.lt/page.php?528
  7. Junkers F.13, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?527
  8. Junkers F.13, Plieno sparnai, http://www.plienosparnai.lt/page.php?527
  9. https://www.flyingmag.com/junkers-f13-makes-triumphant-return-to-skies/
  10. British Civil Register. Suarchyvuotas originalas 2019-12-16. Nuoroda tikrinta 2021-02-02.
  11. Manfred Griehl: Junkers: Flugzeuge seit 1915 (Typenkompass). 1. Auflage. Motorbuch Verlag, 2010, ISBN 978-3-613-03179-1, p. 20

Papildoma literatūra

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Waernberg: Junkers F-13 det forsta trafikflygplanet i Sverige (Karlskrona 1992)
  • Vagvolgyi: Junkers F-13 : a Junkers repulogepek tortenete 1909-tol 1932-ig"
  • Stroud: Wings of Peace: The Junkers F13 (Aeroplane Monthly)
  • Pohlmann: Prof. Junkers nannte es „Die Fliege“ (ISBN 3-87943-982-6)
  • Wagner: Junkers F13 und ihre Vorlaeufer (ISBN 3-88064-015-7)
  • Endres: The Junkers F13 in Poland (Air Pictorial)
  • Cicalesi, Juan Carlos; Rivas, Santiago (2009). Núñez Padin, Jorge Felix (red.). Junkers F13 / W34 / K43 / Ju52. Serie en Argentina (ispanų). 3. Bahía Blanca, Argentina: Fuerzas Aeronavales. ISBN 978-987-20557-7-6. Suarchyvuotas originalas 2015-09-24. Nuoroda tikrinta 2015-08-24.
  • „The Junkers All-metal Monoplane“. Flight. XV (3): 35–38. 18 January 1923.