Labioveliariniai priebalsiai
Labioveliariniai priebalsiai, arba lūpų gomuriniai priebalsiai (lot. labium 'lūpa' + lot. velum (palati) 'minkštasis gomurys') – priebalsiai, tariami atkišus į priekį ir suapvalinus lūpas, tuo pat metu liežuvio užpakalinę dalį pakeliant prie minkštojo gomurio.[1] Taigi labioveliariniai priebalsiai pasižymi dviguba artikuliacija, pavyzdžiui, [k͡p].
Labioveliariniais taip pat vadinami labializuoti veliariniai priebalsiai, t y. sulūpinti gomuriniai, sakykime, priebalsis [kʷ] ir aproksimantas (pusbalsis) [w]. Labializuotiesiems veliariniams būdinga gomurinio priebalsio papildoma tartis, nuspalvinta į [w] panašiu lūpiniu garsu.
Labioveliariniai priebalsiai dažnai žymimi dviraidžiais junginiais. Vis dėlto katė kalboje priebalsis [k͡p] užrašomas kaip Q q, o [ɡ͡b] – kaip Ɋ, ɋ. Pasakytina, kad labioveliarinių priebalsių tarimas dažniausiai tolimas nuo tarimo dviejų raidžių, kuriomis jie žymimi.
Pasaulyje tikrieji labioveliariniai priebalsiai retoki, vartojami tik dviejuose regionuose: vakarų ir centrinėje Afrikoje viename gale ir rytų Naujojoje Gvinėjoje[2] bei šiaurės Vanuatu kitame.[3] Esama dar dviejų izoliuotų atvejų: kaip alofonai labioveliariniai priebalsiai vartojami vietnamiečių kalboje ir i kalbos adu tarmėje.
Indoeuropiečių kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Indoeuropiečių prokalbei rekonstruojami trys labioveliariniai (t. y. labializuoti veliariniai) priebalsiai: *ku̯, *gu̯ ir aspiruotasis labioveliarinis *gu̯h (indoeuropeistikoje jie dar gali būti žymimi kaip *kʷ, *gʷ, *gʷʰ). Jų tikrasis tarimas prokalbėje nežinomas, nė viena indoeuropiečių kalba šių priebalsių neišlaikė. Labioveliariniai priebalsiai rekonstruojami dėl to, kad vienose kalbose čia turimi gomuriniai (latv. govs (skaityti guovs) 'karvė', plg. liet. guotas 'banda'), kitose – lūpiniai priebalsiai (sen. gr. βοῦς = boûs 'jautis'). Galbūt labioveliariniai priebalsiai kilo iš senesniu laikotarpiu indoeuropiečių prokabėje buvusios gomurinių priebalsių *k, *g(ʰ) ir lūpinio pusbalsio *ṷ (dar žymimo kaip *w) sandūros. Lotynų kalboje labioveliariniai priebalsiai dažniausiai ir atliepiami gomurinio ir lūpinio priebalsio junginiais, pavyzdžiui, quae 'kuri' (qu tariama kv iš ide. *ku̯).[4]
Sateminėse kalbose, tad ir baltų bei slavų, labioveliariniai priebalsiai ilgainiui sutapo su paprastaisiais k(ʰ), g(ʰ). Kentuminėse kalbose šie priebalsiai su paprastaisiais nesutapo, tačiau nemenkai pakito.[4]
Kai kuriose dabartinėse indoeuropiečių kalbose vartojamas labioveliarinis pusbalsis [w], pavyzdžiui, angl. witch 'ragana'.
Indoeuropiečių fonetiniai atitikmenys
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Ide. | *kʷ | *gʷ | *gʷʰ |
|---|---|---|---|
| Keltų k. | kw, p | b | gw |
| Italikų k. | kw, p | gw, v, b | f, v |
| Senoji venetų k. | kw | ? | |
| Graikų k. | p, t, k | b, d, g | ph, kh, th |
| Frygų k. | k | g | |
| Germanų k. | hw | kw | gw ~ w |
| Anatolų k. | kw, kkw | gw, kw | |
| Tocharų k. | k, kw | ||
| Albanų k. | k, c, s | g, ɟ, z | |
| Trakų k. | k, kh | g, k | g |
| Armėnų k. | kh | k | |
| Slavų k. | k | g | |
| Baltų k. | |||
| Indų k. | k, c | g, j | gh, h |
| Iranėnų k. | k, ć | g, j | |
| Nuristaniečių k. | |||
Afrikos, Azijos ir Papua Naujosios Gvinėjos kalbos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Be kitų, Afrikos, Azijos (vietnamiečių) ir Papua Naujosios Gvinėjos (nenų) kalbose vartojami šie labioveliariniai priebalsiai:
| TFA | Aprašas | Pavyzdys | |||
|---|---|---|---|---|---|
| Kalba | Rašyba | TFA | Reikšmė | ||
| k͡p | duslusis labioveliarinis sprogstamasis | logbų | ò-kpàyɔ̀ | [òk͡pàjɔ̀] | Dievas |
| ɡ͡b | skardusis labioveliarinis sprogstamasis | evių | Ewegbe | [ɛβɛɡ͡be] | evių kalba |
| ɠ̊͜ɓ̥ | duslusis labioveliarinis implozinis | vidurinė igbų | kpọ́ | [ɠ̊͜ɓ̥ɔ́] | šaukti |
| ɠ͡ɓ | skardusis labioveliarinis implozinis | lesių | [eɠ͡ɓe] | į | |
| ŋ͡m | labioveliarinis nosinis | vietnamiečių | cung | [kuŋ͡m] | dalis, sektorius |
| ᵑ͡ᵐɡ͡b | prenazalizuotas skardusis labioveliarinis sprogstamasis | nenų[5] | dénḡ | [dɪᵑ͡ᵐɡ͡b] | senovinis bambuko vamzdis arba talpykla |
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Labioveliarinis“. zodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2024-07-16.
- ↑ Maddieson, Ian. „WALS Online – Chapter Presence of Uncommon Consonants“. wals.info. Nuoroda tikrinta 2022-08-07.
- ↑ Žr. 31 p. François, Alexandre (2016). „The historical morphology of personal pronouns in northern Vanuatu“ (PDF). Faits de Langues. 47: 25–60. doi:10.1163/19589514-047-01-900000003. S2CID 171459404.
- ↑ 4,0 4,1 Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos istorija. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 33.
- ↑ Žr. 332 p. Evans, Nicholas; Miller, Julia Colleen (2016). „Nen“. Journal of the International Phonetic Association. 46 (3): 331–349. doi:10.1017/S0025100315000365. ISSN 1475-3502..