Lytinis brendimas
Lytinis brendimas (lot. pubertas) – žmogaus fiziologinė raidos stadija nulemta adrenarchės ir gonadarchės,[1][2] psichologijoje – paauglystės tarpsnis, esantis tarp vaikystės ir suaugusiojo amžiaus.[3] Lytinio brendimo metu ima ryškėti antriniai lytiniai požymiai, atsiranda lytinis potraukis.[4] Taip pat stebimas augimo spurtas. Augimui ir brendimui įtakos turi genetiniai, hormoniniai ir aplinkos veiksniai.
Pastaraisiais dešimtmečiais pasaulyje stebimas lytinės brandos spartėjimas ir ankstyvėjimas, vad. akceleracija. Lietuvoje ir kt. Europos šalyse vaikai bręsta vidutiniškai 2–3 metais anksčiau nei prieš 100 metų, 1–2 metais anksčiau negu XX a. viduryje.[5]
Ypatumai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Visas lytinio brendimo laikotarpis skirstomas į 3 svarbiausius tarpsnius:[6]
- brendimo įžanga; prepubertetas (vidutiniškai prasideda apie 7–11 m. mergaitėms ir apie 8–12 m. berniukams);
- tikrasis lytinis brendimas; pubertetas (vidutiniškai prasideda apie 11–12 m. mergaitėms ir apie 12–13 m. berniukams);
- brendimo baigmė; postpubertetas (vidutiniškai baigiasi apie 17–20 m. merginoms ir apie 19–21 m. vaikinams).
Mergaičių pubertinis augimo šuolis būna 12–14 gyvenimo metais (metinis ūgio prieaugis – apie 9 cm, kūno svorio – 5–8 kg), berniukų – 14–16 gyvenimo metais (metinis ūgio prieaugis –- apie 10 cm, kūno svorio – 7–8 kg).[7] Skeleto augimas stebimas nuo 10 m. iki 18–19 m. tarp merginų ir nuo 12 m. iki 20–22 m. tarp vaikinų.[8]
Skirstomas į ankstyvąjį ir vėlyvąjį brendimą, jei 2 metais vėluoja arba pasirodo per anksti antriniai lytiniai požymiai, kurie pagal JAV statistiką pradeda ryškėti 10,5 m. mergaitėms ir 11–11,5 m. berniukams. Valstijose mergaitėms apie 12,5 m. prasideda pirmosios mėnesinės (menarchė), berniukams apie 12–14 m. – poliucijos (spermarchė).[9] Lietuvos paaugliai anksčiau brendo santykinai vėliau, panašiai kaip daugelio kitų šiaurinių populiacijų. Tačiau pastaruoju metu dėl akceleracijos vidutinis menstruacijų pradžios amžius – 12,8 m. Pasaulinis vidurkis – 12,7 m. Apie berniukų brendimą duomenų beveik nėra.[10] Kūno riebalų kiekis ir didėjantis antsvoris tarp mergaičių susijęs su ankstyvesniu brendimu. Mergaitės, kurių kūno masės indeksas (KMI) didesnis, pradeda anksčiau bręsti nei mergaitės, kurių KMI normalus.[7] Be to, mergaitės bręsta anksčiau išsiskyrusiose šeimose, ypač augančios su patėviu.[11][12]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Witchel, Selma Feldman & Plant, Tony M. (2021-01-01), Swaab, Dick F.; Buijs, Ruud M. & Lucassen, Paul J. et al., eds., Chapter 33 - Neurobiology of puberty and its disorders, The Human Hypothalamus, 181, Elsevier, p. 463–496. Nuoroda tikrinta 19 rugsėjo 2022
- ↑ Jones, Richard E. (2006). Human reproductive biology. Kristin H. Lopez (3rd leid.). Amsterdam: Elsevier Academic Press. ISBN 978-0-12-088465-0. OCLC 61351645.
- ↑ „Puberty“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-11-10.
- ↑ „Human sexual activity - Development and change in the reproductive system“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-11-12.
- ↑ Janina Tutkuvienė. Lytinis brendimas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
- ↑ Janina Tutkuvienė. Pubertas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011
- ↑ 7,0 7,1 Fiziologiniai brandos ypatumai. Lytinės ir reprodukcinės sveikatos kabinetas, 2017-06-12. PDF Archyvuota kopija 2021-11-28 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Muehlenbein, Michael P. (2010). Human Evolutionary Biology. Cambridge: Cambridge University Press. ISBN 978-1-139-77916-6. OCLC 818817541.
- ↑ Encyclopedia of psychology. Kazdin, Alan E. Washington, D.C.: American Psychological Association. 2000. ISBN 1557986509. OCLC 42692282.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: others (link) - ↑ Tutkuvienė, Janina (2018-10-09). „Dėl ankstėjančio paauglių brendimo kalta ne tik mityba ir santykiai šeimoje“. LRT. LRT laida.
- ↑ „Early Female Puberty Linked To Absent Biological Father“. www.medicalnewstoday.com. 2010-09-19. Nuoroda tikrinta 2021-11-28.
- ↑ Deardorff, Julianna; Ekwaru, John P.; Kushi, Lawrence H.; Ellis, Bruce J.; Greenspan, Louise C.; Mirabedi, Anousheh; Landaverde, Evelyn G.; Hiatt, Robert A. (2011 m. gegužės mėn.). „Father Absence, Body Mass Index, and Pubertal Timing in Girls: Differential Effects by Family Income and Ethnicity“. Journal of Adolescent Health. 48 (5): 441–447. doi:10.1016/j.jadohealth.2010.07.032. ISSN 1054-139X. PMC 3079910. PMID 21501801.
{{cite journal}}: CS1 priežiūra: PMC format (link)