Makai (Kolumbija-Brazilija)
Makai | |
---|---|
Nukakų moteris su vaiku
| |
Gyventojų skaičius | ~3650[1] |
Populiacija šalyse | Kolumbija Brazilija Venesuela |
Kalba (-os) | makų |
Religijos | prigimtinė tikyba |
Giminingos etninės grupės | tukanai (?), puinaviai (?) |
Makai (makú, maco iš arav. „nebyliai“) arba nadahupai (Nadahup) – indėnų tauta (ar tautų grupė), gyvenanti šiaurės vakarų Amazonijoje: Kolumbijoje (Gvavjarės, Vaupeso dep.), Brazilijoje (Amazonės valst.) ir Venesueloje, Negro ir Žapuros tarpupyje, Vaupeso, Papurio ir kitų upių baseinuose. Populiacija apie 3000 žmonių. Vartoja keletą skirtingų makų-puinavių (nadahupų) kalbų, kurios galbūt giminingos tukanų kalboms, plinta ispanų ir portugalų kalbos. Pagal tikybą – prigimtinės religijos puoselėtojai.
Makų gentys:
- nukakai (Nükâk; San Chose del Gvavjarės sav., Kolumbija)
- hupdai ir juhupai (Hupd'äh; Brazilijos Amazonės valst., Kolumbijos Vaupeso dep.)
- kakvai (Kakwâ; Kolumbija)
- nadebai (Nadëb; Brazilijos Amazonės valst.)
- davai (Dâw, Düw; Brazilijos Amazonės valst.)
Makai laikomi šiaurės vakarų Amazonijos čiabuviais, juos iš dalies išstūmė tukanai. XIX–XX a. vid. nukentėjo nuo kaučiuko surinkėjų, bet išsilaikė izoliuotai. Vėliau į jų žemes ėmė skverbtis gyvulių augintojai, ūkininkai, vėliau – FARC partizanai. Daug makų pražuvo dėl ligų, ginkluotų susidūrimų su atėjūnais.
Tradiciškai verčiasi kapline-lydimine žemdirbyste (ypač manijokų auginimu), medžiokle (pasitelkiant lankus su strėlėmis ir pučiamuosius vamzdžius), rankiojimu. Dalį metų praleidžia klajodami.
Gyvena nedidelėmis judriomis bendruomenėmis po 15–35 žmones. Stato didžiuosius namus (malokas), kuriuos galbūt perėmė iš tukanų, arba keletą nedidelių stačiakampio plano namelių be sienų, su dvišlaičiu stogu. Klajodami gyvena paprastose palapinėse.
Makai vaikšto nuogi ar pusnuogiai, vyrai nešioja puoštą genitalijų apdangalą su virvele.
Mitologija tyrinėta nedaug.[2]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ https://www.ethnologue.com/statistics/family
- ↑ Маку,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.