Metų vertėjo krėslas
Metų vertėjo krėslas – už praėjusiais metais išleistą geriausią grožinės literatūros ir meninės eseistikos knygos vertimą į lietuvių kalbą nuo 2001 metų Lietuvių PEN centro skiriama premija. Laureatui įteikiamas tradicinis premijos atributas – krėslas, kurio fundatorius – poetas Gintaras Bleizgys. Piniginę premiją skiria LR kultūros ministerija.[1]
Laureatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- 2001 m. Almis Grybauskas už Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai pasauliniame kare“ (Tyto alba, 2000).
- 2002 m. Laimantas Jonušys už Džono Banvilio „Parodymų knyga“ (Tyto alba, 2001).
- 2003 m. Diana Bučiūtė už Niko Kazandzakio „Kapitonas Michalis“ (PLB, Vaga, 2002).
- 2004 m. Antanas Gailius už Tomo Mano „Juozapas ir jo broliai. Juozapas maitintojas“ (Alma littera, 2003).
- 2005 m. Leonas Petravičius už puikią vokiečių romantikų literatūros lietuvišką raišką šių kūrinių vertime: Novalis „Heinrichas fon Ofterdingenas“, Ernstas Teodoras Amadėjus Hofmanas „Majoratas“, Jozefas fon Eichendorfas „Marmuro statula“ (knygoje „Vokiečių romantikų proza“, PLB, Vaga, 2004).
- 2006 m. Aida Krilavičienė už kūrybingą lietuvių kalbos leksikos, gramatikos ir sintaksės stilistinių klodų panaudojimą verčiant Mikos Valtario romaną „Mikaelis Klajūnas“ (Tyto alba, 2005).
- 2007 m. Linas Rybelis už solidų, kruopštų ir išradingą XX a. literatūros klasiko Chorchė Luiso Borcheso pristatymą lietuvių skaitytojui („Smėlio knyga“, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2006).
- 2008 m. Danguolė Žalytė už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto ir indiškų realijų perteikimą verčiant Salmano Rušdi romaną „Klounas Šalimaras“ (Alma littera, 2007).
- 2009 m. Eglė Išganaitytė už itin subtilų Pero Petersono romano „Vogti arklius“ vertimą į lietuvių kalbą (Tyto alba, 2008).
- 2010 m. Danutė Sirijos Giraitė už Antono Hanseno Tamsarės romano „Tiesa ir teisingumas“ talentingą vertimą iš estų kalbos: už senoviškos kūrinio dvasios perteikimą, kultūrinio kolorito atskleidimą ir puikų kalbos jausmą (Vaga, 2009) .
- 2011 m. Rasa Drazdauskienė už Ivlino Vo romanų „Vargingi kūnai“ ir “Sugrįžimas į Braidshedą” vertimų iš anglų kalbos išradingumą, šmaikštumą ir pagarbą originalui (Tyto Alba, 2010) .
- 2012 m. Rūta Jonynaitė už adekvatų, subtilų ir niuansuotai išraiškingą W. G. Zebaldo knygos „Išeiviai“ vertimą (Baltos lankos, 2011).
- 2013 m. Povilas Gasiulis už sodrų, gyvą bei adekvatų sudėtingo originalo teksto perteikimą puikia lietuvių kalba verčiant Džono Dos Pasoso romaną „Manhatano stotis“ (Baltos lankos, 2012).
- 2014 m. Violeta Tauragienė už adekvačiai, niuansuotai ir subtiliai iš anglų kalbos išverstus aukšto lygio, sudėtingus literatūros kūrinius – Viljamo Folknerio „Jeruzale, jeigu tave užmirščiau“ ir Džono Maksvelo Kutsės „Barbarų belaukiant“ (abi – Baltos lankos, 2013).
- 2015 m. Daiva Daugirdienė už adekvatų ir kūrybišką Fransio Skoto Ficdžeraldo apsakymų rinkinio „Sugautas šešėlis“ vertimą ir meistrišką stilistinės įvairovės perteikimą (Sofoklis, 2014).
- 2016 m. Zita Marienė už sklandų, tikslų ir meistrišką Entonio Doro romano „Neregimoji šviesa“ vertimą (Alma littera, 2015).
- 2017 m. Saulius Repečka už Viljamo Šekspyro pjesių „Klaidų komedija“, „Troilas ir Kresida“ originalo raidę bei dvasią atitinkantį profesionalų, stilingą ir išraiškingą vertimą (Rašytojų sąjungos leidykla, 2016).
- 2018 m. Irena Aleksaitė už adekvačiai ir gyvai išverstą Vitoldo Gombrovičiaus „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą (Odilė, 2017).
- 2019 m. Nijolė Regina Chijenienė už Džuljano Barnso knygos ,,Kalbant atvirai“ išradingą ir natūralų šnekamosios kalbos vertimą, taikliai atskleistą rašytojo kūrybinę žaismę (Baltos lankos, 2018).
- 2020 m. Laura Laurušaitė už už meistriškai įveiktus originalo teksto iššūkius Noros Ikstenos romano „Motinos pienas“ vertime (Tyto alba, 2019).
- 2021 m. Audrius Musteikis už kalbos erdvumo pojūtį ir meistriškai išskleistas lietuvių kalbos galimybes išverčiant literatūriškai ir filosofiškai sudėtingą Fernando Pessoa „Nerimo knygą“ (Odilė, 2020).
- 2022 m. Alfonsas Tekorius už ilgametę ištikimybę vertimo menui, už sodrią ir gyvą vokiečių rašytojo Danielio Kelmano romano „Tilis Ulenšpygelis“ (Alma littera, 2021) vertimo kalbą.[2]
- 2023 m. Lionginas Pažūsis už precizišką XVII a. anglų poeto, publicisto, mąstytojo ir visuomenės veikėjo Džono Miltono epinės poemos „Prarastasis rojus“ vertimą į lietuvių kalbą (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2022).[3]
- 2024 m. Lilija Kudirkienė už preciziškai tikslų ir nepriekaištingai lietuvišką Annos Brigaderės romano „Dievas, Gamta, Darbas“ vertimą, kuriame aiškiausiai girdimas ir latviškas skambesys bei autentiška Annos Brigaderės kalbos melodika.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Dėl Metų vertėjo krėslo premijos, Šv. Jeronimo premijos Lietuvių literatūros vertėjui ir užsienio literatūros vertėjui, Jotvingių ir Jaunojo Jotvingio premijų įsteigimo bei šių premijų nuostatų patvirtinimo“. 2007 m. gegužės 22 d. įsakymas Nr. ĮV-303. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Nuoroda tikrinta 2024-03-10.
- ↑ „Metų vertėjo krėslo“ laureatas A. Tekorius: niekams versti neturiu laiko. Verslo žinios. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.
- ↑ „Metų vertėjo krėslo“ premija – L. Pažūsiui už poemos „Prarastasis rojus“ vertimą. Kauno diena. Nuoroda tikrinta 2023-02-25.