Moon Jae-in

Mun Džėinas 문재인
Gimė	1953 m. sausio 24 d. Kodžė, Pietų Kiongsango provincija,  Pietų Korėja
Tautybė	korėjietis
Sutuoktinis (-ė)	Kim Jeong-suk
Religija	katalikas
Veikla	teisininkas, politikas
Išsilavinimas	teisė
Alma mater	Gjongji universitetas
Vikiteka	Moon Jae-in
Parašas

Mun Džėinas (kor. 문재인 = Moon Jae-in, g. 1953 m. sausio 24 d. Kodžė, Pietų Kiongsango provincija) – Pietų Korėjos teisininkas, politikas, buvęs šalies prezidentas (2017–2022 m.).

Biografija

Gimė pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos šeimoje. Užaugo Busane. 1972 m. Seule įstojo į teisės studijas Gjongji universitete. Studijuodamas įsitraukė į demokratinį judėjimą, nukreiptą prieš autoritarinį Pak Čionghy valdymą, už tai buvo pašalintas iš universiteto, suimtas ir trumpam įkalintas. 1975–1978 m. tarnavo Pietų Korėjos armijoje, o vėliau grįžo į tą patį Gjongji universitetą, kur pabaigęs studijas įgijo teisininko išsilavinimą. Nuo 1982 m. dirbo teisinku Busane kartu su būsimuoju šalies prezidentu No Mu Hionu, gynė darbininkų sąjungų atstovus, už demokratiją protestuojančius studentus. Šaliai 1987 m. įgyvendinus demokratines reformas, tęsė teisinko karjėra.

Prezidento patarėjas ir administracijos vadovas

Mun į politiką perėjo 2002 m. buvusiam kolegai No Mu Hionui laimėjus prezidento rinkimus ir pakvietus prisijungti prie komandos kaip patarėjui. Prisidėjo prie santykių su Šiaurės Korėja stiprinimo, kaip kad Saulės šviesos politikos vystymo, Pramoninio Kesongo regiono kūrimo, istorinio 2007 m. įvykusio susitikimo tarp abiejų Korėjų lyderių. Dėl savo aktyvios veiklos būdavo įvardijamas šešėliniu prezidentu, o 2007–2008 m. oficialiai buvo paskirtas prezidento administracijos vadovu. Pasibaigus No Mu Hiono kadencijai, Mun Džėinas nuo politikos atsitraukė.

Prezidentavimas

Mun prezidentu buvo išrinktas iš antro karto. Pirmasis bandymas buvo 2012 m. rinkimuose, kur kaip Jungtinių demokratų partijos kandidatas surinko 48 % balsų ir nedidele persvara pralaimėjo savo varžovei Pak Kunhe. Po penkerių metų vėl buvo iškeltas kandidatu ir laimėjo 2017 m. prezidento rinkimus.

Vidaus politikoje Mun pasižymėjo siekiais užtikrinti geresnį darbo ir laisvalaikio balansą, inicijuodamas maksimalaus savaitinio darbo valandų skaičiaus sumažinimą nuo 68 iki 52. Taip pat padidino minimalų atlyginimą, išplėtė pagalbą vaikus auginančioms šeimoms, sustiprino sveikatos apsaugos sistemos prieinamumą, palyginti sėkmingai tvarkėsi su COVID-19 pandemija. Mun valdymo metu Pietų Korėja paskelbė iki 2040 m. tapsianti klimatui neutralia šalimi, iškėlė ambicingesnius tikslus dėl atsinaujinančios energijos plėtros. Iš kitos pusės, Mun valdymas kritikuojamas dėl vangumo spręsti pajamų nelygybės, gyvenamojo būsto kainų augimo bei diskriminacijos darbo rinkoje problemas.

Užsienio politikoje Mun skyrė dėmesio Pietų Korėjos vaidmens pasaulyje stiprinimui, glaudesniam bendradarbiavimui su Vakarais, ypač sąjungininke JAV, bei ASEAN (Pietryčių Azijos) šalimis. Pavyzdžiui, Pietų Korėja svečio teisėmis dalyvavo G7 grupės susitikimuose, sustiprino bendradarbiavimą saugumo klausimais su Australija, Indonezija, Vietnamu ir EU, nedelsdama prisijungė prie sankcijų Rusijai įvedimo po jos 2022 m. pradėtos invazijos į Ukrainą. Nepaisant didelių lūkesčių po 2018 m. žiemos olimpinių žaidynių ir susitikimų su Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Džongunu, Mun Džėinui nepavyko pasiekti proveržio santykiuose tarp dviejų Korėjų ir antroje kadencijos pusėje jie vėl tapo itin šalti ir įtempti. Dar viena silpnoji Mun administracijos užsienio politikos vieta buvo įvardyti ryšiai su Japonija: tarp abiejų pusių nebuvo surengti aukšto lygio vizitai, tvyrojo diplomatinė įtampa, o 2019 m. įsižiebė prekybinis konfliktas.

Nuorodos

• Oficialus puslapis Archyvuota kopija 2014-05-17 iš Wayback Machine projekto.

Politinis postas
Prieš tai: Pak Kunhe	Pietų Korėjos prezidentas 2017 m. gegužės 10 d. – 2022 m. gegužės 10	Po to: Jun Sokjolas