Mykolas Zigmantas Stanislavskis
| Mykolas Zigmantas Stanislavskis | |
|---|---|
| Stanislavskiai | |
| Grifas (herbas) | |
| Mirė | 1668 m. |
| Tėvas | Mykolas Stanislavskis |
| Motina | Agnesė Kšeželovska |
| Sutuoktinis (-ė) | Ana Šiškovska, Ana Potocka |
| Vaikai | Ana, Evfrozina |
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Mykolas Zigmantas Stanislavskis (m. 1668 m.) – ATR valstbinis veikėjas, Kijevo vaivada 1665-1668, Sadecko kaštelionas 1663-1665, Haličo vėliavininkas 1656-1659.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lenkijos bajorų Stanislavskių giminės atstovas, herbo „Grif“ savininkas. Haličo kašteliono Adomo Stanisklavskio ir Agnesės Kšeželovskos sūnus.
ATR karų prieš sukilusius Ukrainos kazokus, Švedijos ir Rusijos carystės dalyvis. 1651 metais jis dalyvavo Berestečko mūšyje, kur antrą mūšio dieną buvo sužeistas šovinio. 1652 metais jo vėliava buvo sumušta kazokų ir totorių Batogo mūšyje (jo mūšio lauke nebuvo).
Švedų tvano (1655−1660) metu Mykolas Zigmantas Stanislavskis dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš švedų okupantus. Jis buvo Karūnos didžiojo maršalkos Jurgio Sebastijono Liubomirskio išsiustas pas Transilvanijos kunigaikštį Jurijų Rakocį po informacijos apie jo priešiškus planus prieš ATR. 1657 metų sausio 16 d. Mykolas Zigmantas Stanislavskis davė priesaiką ištikimybei Transilvanijos kunigaikščiui Jurijui Rakoci. 1658 metų vasarį jis ragino Lvovo magistratą pasiduoti Transilvanijos kunigaikščiui. 1658 metų vasario 12 d. Jurijus Rakocis išleido universalą dėl Mykolo Stanislavskio dvaro žemių apsaugos Rusios vaivadijoje.
1660 metais Mykolas Zigmantas Stanislavskis priėmė į savo vadovavimą mirusio kunigaikščio Mikalojaus Sviatopolk-Čiatvertinskio šarvuotą vėliavą. 1660 metų rugpjūčio 31 d. jis gavo iš Lenkijos karaliaus Jono Kazimiwero Vazos apsaugos raštą, kuris turėjo jį apginti nuo teismo nuosprendžio už Stanislavo Niščickio dvaro žemių užpuolimą Ulanove. 1660 metais Karūnos tribunolas nuteisė jį infamijai. Jo dvaro, tame tarpe Dunajivcius, anksčiau konfiskuotus, perdavė jo žmonos broliui, Belzo vaivadai Kristupui Konecpolskiui (m. 1659/1660), o po jo mirties jas paveldėjo jo našlė Konstancija, Mykolo Stanislavskio sesuo. 1660 metais jis su savo nuosava vėliava dalyvavo Čiudnovo mūšyje. Haličo žemės seimukas pasiuntinių į seimį instrukcijoje nurodė pabandyti gauti Mykolo Zigmanto Stanisklavskio amnestijos. 1663 metų gegužės 9 d. jis gavo Sandecko kašteliono pareigybę. 1665 metais Mykolas Zigmantas Stanislavskis tapo Kijevo vaivada ir ATR senatoriumi.
1667 metais Mykolas Zigmantas Stanislavskis išstatė nuosavą raitelių pulką iš 5 vėliavų į Karūnos armiją.
Buvo palaidotas 1669 metų vasarį Lvove.
Valdė dvaro žemes Krokuvos, Rusios, Podolės ir Sandomiro vaivadijose, tip pat turėjo nuosavus rūmus Varšuvoje.
Šeima
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Buvo vedęs du kartus. Jo pirmoji žmona buvo Ana Šiškovska, nuo kurios jis turėjo vienintelę dukterį:
- Ana Stanislavska, 1-mas vyras − Jonas Kazimieras Varšickis, Krokuvos kašteliono Stnislavo Varšickio sūnus, 2-ras vyras − Opočno seniūnas Jonas Zbignevas Olesnickis, 3-čias vyras − Liublino pakamaris Janas Boguslavas Zbovskis.
Antrą kartą vedė Aną Potocką (m. 1695), Felino seniūno, Braclavo vaivados Stefano Potockio (1568−1631) ir Marijos Amalijos Mogilos (1591−1638) dukterį. Vaikai nuo antros santuokos:
- Evfrozina Stanislavska, 1-mas vyras − Sniatinsko seniūnas Petras Potockis (1612—1647/1648), 2-ras vyras nuo 1650 metų Braclavo vaivada, kunigaikštis Mykolas Jurgis Čartoriskis (1621−1692).
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Urzędnicy województw kijowskiego i czernihowskiego". Oprac. Eugeniusz Janas, Witold Kłaczewski. Kórnik 2002, s. 323.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Stefanas Čarneckis |
1665–1668 |
Po to: Andžejus Potockis |