Nabiai

„Talismanas“, aut. Paul Sérusier, 1888 m.

Nabiai (pranc. Les Nabis) – XIX a. pb. Paryžiaus avangardinių dailininkų grupė, kurių kūryba laikoma dalimi postimpresionistų ir simbolistų judėjimų.

Nabiai

Pagrindiniai nariai:

• Pjeras Bonaras (pranc. Pierre Bonnard, 1867–1947);
• Morisas Deni (pranc. Maurice Denis, 1870–1943);
• Polis Ransonas (pranc. Paul Ranson, 1864–1909);
• Polis Seriuzjė (pranc. Paul Sérusier, 1864–1927);
• Eduaras Viujaras (pranc. Édouard Vuillard, 1868–1940).

Kiti nabiai ar su nabių grupe susiję dailininkai:

Nabiai (iš kairės): Ker-Xavier Roussel, Édouard Vuillard, Romain Coolus, Félix Vallotton 1899 metais

• Maxime Dethomas (1869–1929);
• Meyer de Haan (1852–1895);
• Hermann-Paul (1864–1940);
• Henri-Gabriel Ibels (1867–1936);
• Georges Lacombe (1868–1916);
• Lugné-Poe (1869–1940);
• Aristide Maillol (1861–1944);
• József Rippl-Rónai (1861–1927);
• Ker-Xavier Roussel (1867–1944);
• Félix Vallotton (1865–1925);
• Jan Verkade (1868–1946);
• James Pitcairn-Knowles (1863–1954).

Istorija, bruožai

Jaunų menininkų grupė susikūrė 1888 m. Paryžiuje ir nuolat eksponavo kartu 1891–1899 m. laikotarpiu. Pavadinimas „Nabiai“ kilęs iš hebrajiško Nabi, reiškiančio „pranašas“. 1888 m. Polis Seriuzjė, tuo metu Žiuljano akademijos studentas, lankėsi Pont Avene, kur nutapė paveikslą pagal Polio Gogeno instrukcijas. Gogenas esą Seriuzjė instruktavo taip: „Kokius aš matau šiuos medžius? Jie yra geltoni. Gerai, tuomet ir tapom juos geltonais. Šis šešėlis yra labiau mėlynas, tai ir nutapom jį gryna ultramarino spalva. Tai yra raudoni lapai – naudojam cinoberį.“ Grįžęs į Paryžių Seriuzjė šį paveikslą, pramintą „Talismanas“, parodė kitiems jauniems dailininkams. Gogeno įtaka buvo lemiama susiformuojant atskirų nabių dailės stiliams. Taip pat juos paveikė kiti dailininkai postimpresionistai: Polis Sezanas ir Vincentas van Gogas. Jie dažnai susitikinėjo su A. de Tulūz-Lotreku. Nabiai neturėjo bendro stiliaus, juos buvo paveikę japonų estampai, prancūzų simbolistai ir anglų prerafaelitai.

Nuo 1891 iki 1899 m. nabiai kelis kartus surengė savo grupines parodas pas meno dilerį kavinėje Le Bare de Bouteville Paryžiuje. Nabių doktrinos buvo teorizuotos Moriso Deni veikale „Dviejų iškraipymų teorija“. Anot jo, meno esmę sudaro 2 iškraipymai (ar supratimai): objektyvus ir subjektyvus. Objektyvūs iškraipymai suformuoti estetinių ir dekoratyvumo koncepcijų pasiremiant techniniais kompozicijos ir spalvų principais. Subjektyvūs iškraipymai yra sąlygoti paties menininko asmeninio meno objekto suvokimo. Dailininkai atmetė linijinį perspektyvųjį vaizdavimą ir šviesotamsos modeliavimą. Naudojo vienspalvius arba tekstūrų plotus, turinčius aiškų kontūrą. Nabiai daug dirbo dekoravimo srityje ir įnešė svarų indėlį į art nouveau judėjimą. Būdingiausiais nabių darbais laikomi litografijos plakatai ir kitokie grafikos kūriniai. Grupė paskutinį kartą eksponavo kartu 1899 m. Polio Diuran-Riuelio galerijoje.

Nabių meno pavyzdžiai

• 
  „Bretonų imtynės“, aut. Paul Sérusier, 1890-91 m.
• 
  „Viešajame parke“, aut. Édouard Vuillard, 1894 m.
• 
  „Rusmenės“, aut. Paul Ranson, 1899 m.
• 
  „Pokeris“, aut. Félix Vallotton, 1902 m.

Šaltiniai

• Dictionary of Twentieth-century Art. London: Phaidon Press Ltd. 1973. p. 270; (ISBN:0 7148 1557 8)
• Encyclopaedia Britannica
• Apybraiža Met muziejaus svetainėje