Nenugalėtoji Prancūzija
Nenugalėtoji Prancūzija La France Insoumise | |
Koordinatorius | Adrien Quatennens |
---|---|
Įkūrėjas | Jean-Luc Mélenchon |
Įkurta | 2016 m. vasario 10 d. |
Narių skaičius | 540 000[1] |
Politinė ideologija | Demokratinis socializmas[2][3] Ekosocializmas Ekologiškumas[4] Suverenizmas Kairysis populizmas[5][6] Euroskepticizmas[7] |
Politinė pozicija | Nuo kairės iki kraštutinės kairiosios |
Nacionalinė narystė | Naujasis liaudies frontas |
Europos narystė | Europos kairiųjų partija |
Europos Parlamento grupė | GUE/NGL[8] |
Spalvos | Violetinė Raudona |
Nacionalinė Asamblėja | 74 / 577 |
Senatas | 1 / 348 |
Europos Parlamentas | 9 / 81 |
Regionų tarybų pirmininkų | 0 / 17 |
Departamentų tarybų pirmininkų | 0 / 101 |
Svetainė | |
lafranceinsoumise.fr |
„Nenugalėtoji Prancūzija“ (pranc. La France Insoumise; FI, LFI)[a] – Prancūzijos demokratinė socialistinė kairiojo sparno populistinė partija.[9] Partiją 2016 m. vasario 10 d. įkūrė Žanas Liukas Melanšonas, tuometinis Europos Parlamento narys ir buvęs Kairiųjų partijos (PG) pirmininkas. Partija siekia įgyvendinti ekosocialistinę programą L’Avenir en commun (liet. „Bendra ateitis“).
Partija iškėlė Ž. L. Melanšoną savo kandidatu 2017 m. prezidento rinkimuose. Pirmajame ture jis užėmė ketvirtą vietą, surinkęs 19,5% balsų ir nepatekęs į antrąjį turą maždaug 2%. Po 2017 m. įvykusių parlamento rinkimų „Nenugalėtoji Prancūzija“ sudarė 17 narių parlamentinę grupę Nacionalinėje Asamblėjoje, kurios pirmininku tapo Melanšonas. Tačiau 2019 m. Europos Parlamento rinkimuose partija iškovojo tik šešias vietas, nors buvo tikėtasi daugiau.
2022 m. Ž. L. Melanšonas vėl tapo partijos kandidatu į prezidentus. Pirmajame 2022 m. Prancūzijos prezidento rinkimų ture Melanšonas užėmė trečią vietą, surinkęs 7,7 mln. balsų, nedaug atsilikdamas nuo antrą vietą užėmusios Marine Le Pen.
Partija kaip logotipą naudoja mažąją graikišką raidę fi.
Rinkimų rezultatai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Prezidento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rinkimai | Kandidatas | I turas | II turas | Laimėjęs kandidatas | ||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Balsai | % | Vieta | Balsai | % | Vieta | |||
2017 | Jean-Luc Mélenchon | 7 059 951 | 19,58 | 4 | — | Emmanuel Macron | ||
2022 | 7 712 520 | 21,95 | 3 | — |
Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionalinė Asamblėja | ||||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|---|
Rinkimai | I turas | II turas | Vietos | +/− | Rezultatas | Pastabos | ||
Balsai | % | Balsai | % | |||||
2017 | 2 497 622 | 11,03 | 883 573 | 4,86 | 17 / 577 |
Opozicija | ||
2022 | 3 235 129 | 14,22 | 3 482 485 | 16,79 | 69 / 577 |
52 | Opozicija | Koalicija su NUPES |
2024 | 74 / 577 |
5 | Koalicija su NFP |
„Nenugalėtoji Prancūzija“ nedalyvauja Senato rinkimuose, nes judėjimas mano, kad aukštieji rūmai yra nedemokratiški ir neveiksmingi.[10]
Europos Parlamento rinkimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rinkimai | Balsai | % | Vietos | +/− |
---|---|---|---|---|
2019 | 1 428 548 | 6,31 | 6 / 79 |
6 |
2024 | 2 432 976 | 9,87 | 9 / 81 |
3 |
Pastabos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Partijos pavadinimą taip pat galima versti kaip „Nepaklusnioji Prancūzija“, „Sukilusioji Prancūzija“ arba „Nepasidavusi Prancūzija“.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Partis politiques: les vrais chiffres des adhérents“. franceinfo. 17 November 2017. Nuoroda tikrinta 16 December 2017.
- ↑ Nordsieck, Wolfram (2017). „France“. Parties and Elections in Europe.
- ↑ Arthur Nazaret (10 April 2014). „Quand Dray plante sa plume dans Mélenchon“. Le Journal du Dimanche (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
- ↑ Hervé Kempf (12 March 2018). „Jean-Luc Mélenchon: "L'écologie doit être un stimulant d'enthousiasme"“. Reporterre (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
- ↑ Denis Tugdual (5 April 2013). „Le Pen-Mélenchon: la mode est au langage populiste“. L'Express (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
- ↑ Jean-Laurent Cassely (15 April 2013). „Le populisme "vintage" de Jean-Luc Mélenchon, trop élaboré pour être efficace“. Slate (prancūzų). Nuoroda tikrinta 29 March 2018.
- ↑ Abel Mestre (21 October 2017). „La tentation souverainiste de Jean-Luc Mélenchon“. Le Monde. Nuoroda tikrinta 2 March 2019.
- ↑ „8th parliamentary term | Marie-Pierre VIEU | MEPs | European Parliament“. www.europarl.europa.eu.
- ↑ Fiche sur legifrance.gouv.fr (prancūzų).
- ↑ Equy, Laure (2017-09-09). „Pourquoi La France insoumise fait l'impasse sur les sénatoriales“. Libération.fr.