Numerai
Numerai (lot. numeri, vns. numerus 'skaičius') – Senovės Romos kariuomenės iš ne Romos piliečių rūšis, imta naudoti Adriano laikais (II a.) ir papildžiusi legionus ir auksiliarijus.[1] Sudaryta iš provincijų milicijos.
Numerai sudarydavo nedidelius dalinius, nuo maždaug 300[2] iki 90 karių. Dalis numerų būdavo pėstininkai, dalis – kavalerija. Numerų vadai paprastai būdavo prefektai ar karo tribūnai.
Numerus verbuodavo iš pajungtų provincijų ir valstybių klienčių gyventojų, taip pat – iš tautų, gyvenančių už Romos ribų. Numerai būdavo mažiau organizuoti ir romanizuoti negu auksiliarijai, juose labiau pasireikšdavo nacionalinė specifika. Numerai rengdavosi savo nacionaline apranga, būdavo ginkluoti savais ginklais, jiems vadovaudavo savi vadai. Numerų daliniuose komandos būdavo duodamos ne lotyniškai, o jų pačių kalba, jie naudodavo savo karo šūkius.[3]
Numerai kaip kariuomenės rūšis imti naudoti prireikus pigios, bet kovingos kariuomenės, kuri padėjo išlaikyti lengvųjų pėstininkų ir kavalerijos balansą. Numerai būdavo prasčiau ginkluoti ir apmokyti lyginant su auksiliarijais ar juo labiau legionieriais. Kaudavosi dažniausiai naudodami savo vietinę taktiką.
Numerus naudodavo kaip pasienio žvalgus. Romėnai numerų nelaikė vertinga kariuomenės rūšimi, kautynėse atremiant priešų atakas neretai stengdavosi pirmiausia panaudoti būtent numerus.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Alfoldi, Andrew. The Crisis of the Empire (AD 249–270), in S A Cook et all (eds.), The Cambridge Ancient History, Vol. XII: The Imperial Crisis and Recovery (AD 193–324), ISBN 0-521-30199-8.
- ↑ Luttwak, Edward. The Grand Strategy of the Roman Empire, Johns Hopkins University Press, ISBN 0-8018-2158-4.
- ↑ Webster, Graham. The Roman Imperial Army. Barnes and Noble Books, 1969, ISBN 0-713-60934-6.