Skonė
| Skonė šved. Skåne | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
|
| |||||||
| Valstybė | |||||||
| Administracinis centras | Malmė | ||||||
| Komunos | 30 | ||||||
| Gyventojų | 1 421 781[1] | ||||||
| Plotas | 11 027 km² | ||||||
| Tankumas | 129 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | skane.se | ||||||
| SkonėVikiteka | |||||||
Skonė (šved. Skåne) arba Skania – labiausiai į pietus nutolusi Švedijos grafystė (lenas). Jos teritorija beveik sutampa su to paties pavadinimo tradicine provincija, kuri yra pietinėje Jetalando žemės ir Skandinavijos pusiasalio dalyje.
Ribojasi su Blekinge, Smolandu ir Halandu bei Eresundo sąsiauriu su Danija. Plotas 11 027 km² (3 % Švedijos ploto). Administraciniai centrai Kristianstadas ir Malmė.
Skonė pasižymi švelniu klimatu. Provincijos gyventojai kalba, kultūra ir fiziškai šiek tiek skiriasi nuo likusios Švedijos dalies gyventojų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]| Švedijos-Suomijos provincija: Skåne | |
|---|---|
| Šalis | Švedija |
| Herbas | |
| Tautos | |
| Miestai | Malmo |
Skonės lenas sutampa su istorine Skonės provincija (šved. landscap) – kultūriniu Skandinavijos regionu, kuris pasižymi savita etnine kultūra ir turi atskirą tapatybę. Kartu su Blekinge, Halandu ir Bornholmu Skonė yra viena iš keturių sudėtinių Skonelando (lot. Terra Scania) žemės dalių.
Kaip ir visas Skonelandas, iki XVII a. Skonės provincija buvo Danijos karalystės dalis. Čia buvo taikoma savita Skonelando teisinė sistema, taikyta Danijos administracinė sistema. Danijos karalius Svenas II Estridsenas Dalbiu miestelyje net buvo įsteigęs savo sostinę.
Tik po 1658 m. Roskildės sutarties visas Skonelandas (4 sudėtinės dalys) atiteko Švedijos karūnai. 1660 m. po įvykusio sukilimo Bornholmo sala sugrįžo Danijos valdžion. 1669–1679 m. Skonės karo metu žemes vėl buvo užėmę danai, ir tik įsikišus Prancūzijai jos grįžo Švedijai.
1660 m. kitų Švedijos provincijų pavyzdžiu, herbo iki tol neturėjusiai Skonei buvo sukurtas herbas (tam kaip pagrindu paimtas Malmo miesto herbas). Nors tuo metu Švedijoje jau diegta lėnų sistema ir istorinės provincijos buvo naikinamos, Skonę kaip atskirą vienetą valdė karaliaus skiriamas generalgubernatorius ir iki 1719 m. kraštas turėjo ypatingą statusą. Jis buvo priskirtas Jotalando žemei. Tik nuo 1719 m. ji padalinta į du atskirus lenus: ją sudarė Kristianstado ir Malmohuso lenai. Nepaisant to, provincijos kultūrinė tapatybė buvo išlaikyta, 1902 m. provincijai sukurta vėliava.
Nuo 1997 m. sausio 1 d. Kristianstado ir Malmohuso lenai sujungtos į vieną Skonės leną, taip atkuriant istorinės provincijos teritoriją kaip administracinį vienetą. Leno herbas sukurtas senojo provincijos herbo pavyzdžiu, o 1999 m. įteisinta vėliava.
Skonės taryba
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skonės regiono taryba arba regiono parlamentas yra svarbiausia politinė provincijos institucija, kontroliuojanti valstybės skiriamo gubernatoriaus ir jo administracijos veiklą visuomenės sveikatos apsaugos, viešojo transporto ir regiono plėtros srityse.
Taryba įsteigta 1999 m. sausio 1 d. Pirmoji taryba posėdžiavo Malmėje, 2006 m. išrinkta taryba posėdžiauja Kristianstade.
Savivaldybės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skonės provincijoje yra 30 savivaldybių, iš kurių didžiausios:
- Malmės savivaldybė, 270 000 gyventojų
- Helsingborgo savivaldybė, 122 000,
- Lundo savivaldybė, 103 000,
- Kristianstado savivaldybė, 75 000,
Kitos savivaldybės:
- Bjuvo savivaldybė
- Bromelės savivaldybė
- Burliovo savivaldybė
- Bostado savivaldybė
- Esliovo savivaldybė
- Heselholmo savivaldybė
- Hiogano savivaldybė
- Hiorbio savivaldybė
- Hiorio savivaldybė
- Klipano savivaldybė
- Kevlingės savivaldybė
- Landskronos savivaldybė
- Lomos savivaldybė
- Osbiu savivaldybė
- Perstorpo savivaldybė
- Simrishamno savivaldybė
- Sjobo savivaldybė
- Skurupo savivaldybė
- Stafanstorpo savivaldybė
- Svaliovo savivaldybė
- Svedalos savivaldybė
- Tomelilos savivaldybė
- Treleborgo savivaldybė
- Velingės savivaldybė
- Jistado savivaldybė
- Ostorpo savivaldybė
- Engelholmo savivaldybė
- Erkeljungo savivaldybė
- Estra Goingės savivaldybė
Miestai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Tai vienas tankiausiai apgyvendintų regionų visoje Švedijoje. Apie 90 % Skonės gyventojų gyvena miestuose. Didžiausi Skonės miestai yra:
- Esliovas (Eslöv) (miesto teisės suteiktos: 1911 m.)
- Falsterbo (apie 1200 metus)
- Helsingborgas (1085 m.)
- Hesleholmas (Hässleholm) (1914 m.)
- Hioganas (Höganäs) (1936 m.)
- Kristianstadas (1622 m.)
- Landskrona (1413 m.)
- Lundas (apie 990 m.)
- Malmė (apie 1250 m.)
- Simrishamnas (apie 1300 m.)
- Skanioras (Skanör) (apie 1200 m.)
- Treleborgas (Trelleborg) (apie 1200 m.)
- Jistadas (Ystad) (apie 1200 m.)
- Engelholmas (Ängelholm) (1516 m.)
Transportas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skonę ir Daniją jungia didžiausias Europoje Eresundo tiltas, kuriuo nutiestas geležinkelis ir automobilių kelias provinciją pavertė daugelio transporto magistralių pradžia. Malmės uostas yra didžiausias pietų Švedijos uostas.
Žymūs žmonės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Skonėje gimė:
- Mari Fredrikson, grupės Roxette solistė,
- Peras Albinas Hansonas, 1932–1946 m. Švedijos ministras pirmininkas,
- Zlatanas Ibrahimovičius, futbolininkas,
- Henrikas Larsonas, futbolininkas,
- Maksas fon Ziudovas, aktorius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ SWEDEN: Administrative Division, citypopulation.de
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Turizmas Skonėje Archyvuota kopija 2010-09-04 iš Wayback Machine projekto.
- Skonės regiono taryba
- Skonė
| |||||||
| |||||||||||||||||||