Spektroskopija
Spektroskopija – sąveikos tarp medžiagos ir spinduliuojamos energijos tyrimas.[1] Istoriškai, spektroskopija kilo tyrinėjant matomos šviesos išsisklaidymą pagal jos bangos ilgį, pvz., per prizmę. Vėliau ši sąvoka buvo gerokai išplėsta. Spektroskopijos duomenys yra dažnai atvaizduojami spektru.
Spektroskopijos tipai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Rentgeno spindulių fotoelektroninė spektroskopija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Atliekant šią spektroskopiją informacija apie cheminius ryšius gaunama iš fotoelektronų emisijos smailių poslinkių.[2]
Infraraudonoji spektroskopija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Infraraudonoji spektroskopija yra dažnai taikoma organinių ir kai kurių neorganinių junginių analizei.[3]
Kitos spektroskopijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Ultravioletinė ir matomos šviesos sugerties spektroskopija
- Branduolinė magnetinio rezonanso spektroskopija
- Ramano spektroskopija
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Herrmann, R.; C. Onkelinx (1986). „Quantities and units in clinical chemistry: Nebulizer and flame properties in flame emission and absorption spectrometry (Recommendations 1986)“. Pure and Applied Chemistry. 58 (12): 1737–1742. doi:10.1351/pac198658121737.
- ↑ http://www.fei.ktu.lt/lt/analitineiranga.htm Archyvuota kopija 2013-12-14 iš Wayback Machine projekto. Nuoroda tikrinta 2013 m. gruodžio 11 d.
- ↑ Ulozaitė Regina, Paprūdžių kapinyno kario kapo Nr. 24 geriamųjų ragų spektroskopiniai tyrimai, in: Archaeologia Lituana, Vilnius, 2008, Nr. 9, p. 54–56. ISSN 1392–6748.
| Šis straipsnis apie fiziką yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |