Stasys Žižys
Stasys Žižys-Klajūnas | |
---|---|
Gimė | 1928 m. gruodžio 12 d. Mažeikiai, Ukmergės raj. |
Mirė | 2010 m. rugpjūčio 14 d. (81 metai) Anykščiai |
Palaidotas (-a) | Dukstynos kapinės |
Sutuoktinis (-ė) | Juzė Žižienė |
Vaikai | Dalia Biliūnienė |
Veikla | partizanų ryšininkas, partizanų palaikų perlaidojimo ir partizanų atminimo įamžinimo iniciatorius |
Žymūs apdovanojimai | |
Stasys Žižys-Klajūnas (1928 m. gruodžio 12 d. Mažeikių kaime, Ukmergės raj. – 2010 m. rugpjūčio 14 d. Anykščiuose) – Lietuvos rezistentas, Vyčio apygardos partizanų ryšininkas, partizanų palaikų perlaidojimo ir partizanų atminimo įamžinimo iniciatorius.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė ūkininkų šeimoje. Taujėnuose baigęs progimnaziją, 1945 m. įstojo į Ukmergės mokytojų seminariją. Besimokydamas užmezgė ryšius su Taujėnų krašto partizanais, įsitraukė į rezistencinę kovą, davė partizano priesaiką.
1949 m. spalio 14 d. buvo areštuotas, po ilgų tardymų apkaltintas sovietinės tėvynės išdavimu, antisovietine agitacija ir dalyvavimu ginkluotame pogrindyje. Iš Ukmergės perkeltas į Lukiškių kalėjimą. 1950 m. pavasarį prasidėjo ilga ir varginanti kelionė į šiaurę – Leningradas, Vologda, Vorkuta. Į Lietuvą grįžo po septynerių metų.
1957 m. vedė iš tremties Irkutsko srityje grįžusią mokytoją Juzę Dirsytę, šeimoje užaugo dukra Dalia.
XX a. devintajame dešimtmetyje aktyviai įsitraukė į Sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos veiklą. 1989 m. įkūrė Ukmergės mišrų chorą „Tremtinys“.
Inicijavo Ukmergės krašto partizanų perlaidojimus, rūpinosi partizanų atminimo įamžinimu. Jo iniciatyva pastatyti paminklai Taujėnuose, Ukmergės Dukstynos kapinėse, 1996 m. Ukmergėje paminklinis akmuo Vyčio apygardos partizanų vadui Juozui Krikštaponiui. 1998 m. parašė memuarus „Jaunystę atidavėm Tėvynei“.
2008 m. gegužės 10 d. apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi.
Mirė 2010 m. rugpjūčio 14 d., palaidotas Dukstynos kapinėse.
Literatūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Stasys Žižys. Jaunystę atidavėm Tėvynei. – Ukmergė, 1998.