Pereiti prie turinio

Steigiamasis Seimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Kauno miesto teatras, kuriame 1920 m. gegužės 15 d. vyko pirmasis Lietuvos Steigiamojo Seimo posėdis. Lietuvos albumas
Steigiamojo Seimo rūmai, dab. Kauno Maironio universitetinė gimnazija.

Lietuvos Steigiamasis Seimas – pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės parlamentas, išrinktas tiesioginiuose, demokratiniuose, visuotiniuose, slaptuose rinkimuose. Jis savo veiklą pradėjo 1920 m. gegužės 15 d. ir baigė 1922 m. spalio 6 d.

Teisinis pagrindas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1917 m. rugsėjo 18–23 dienomis Vilniuje buvo sušaukta Lietuvių konferencija, kuri nutarė, kad norint padėti nepriklausomos Lietuvos valstybės pamatus ir sureguliuoti jos santykius su kaimynais turi būti sušauktas Steigiamasis seimas Vilniuje, demokratiniu būdu visų jos gyventojų išrinktas[1]. Konferencijos nutarimams įgyvendinti buvo išrinktas vykdomasis organas – 20 asmenų Lietuvos Taryba (1918 m. liepos 11 d. tapusi Lietuvos Valstybės Taryba). Pastaroji 1918 m. vasario 16 d. priėmė Nepriklausomybės aktą, kuriame numatyta kaip galima greičiau sušaukti Steigiamąjį Seimą. 1918 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Valstybės Taryba priėmė „Lietuvos valstybės laikinosios Konstitucijos pamatinius dėsnius“, kuriuose buvo pasakyta, kad būsimą Lietuvos valstybės formą nustatys būtent Steigiamasis Seimas. 1919 m. spalio 30 d. priimtas Steigiamojo Seimo rinkimų įstatymas[2].

Rinkimai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – 1920 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.

Lietuva buvo padalinta į 11 rinkimų apygardų iš kurių 5 tuo metu nebuvo lietuvių rankose[3]. Bendras numatytas mandatų skaičius buvo 229, bet rinkimuose negalėjo dalyvauti lenkų kontroliuojamas Vilniaus kraštas bei prancūzų kontroliuojamas Klaipėdos kraštas. Lietuvos žinioje esančios apygardos galėjo išrinkti 112 atstovų, po vieną nuo 15 000 gyventojų. Balsuoti teisę turėjo visi piliečiai, sulaukę 21 metų amžiaus, o kariai nuo 17 metų[4]. Buvo pakeistas Laikinosios Konstitucijos paragrafas skelbęs, kad Steigiamasi Seimas turi susirinkti Vilniuje. Taip pat numatytos partijų teisės, pareigos, baudos ir bausmės už susirinkimų trukdymą, valstybės tarnautojų agitaciją darbo metu, rinkimų vaizdinės agitacijos bei sąrašų naikinimą, prievartos ar papirkimo naudojimą rinkėjams, agitaciją ne vietoje ir ne laiku[5].

1920 m. balandžio 14–15 d. vyko rinkimai. Juose daugumą balsų gavo Lietuvos krikščionių demokratų partija užsitikrindama teisę Seime turėti 59 atstovus. Antri liko Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Lietuvos valstiečių sąjungos blokas, laimėję 28 mandatus. Socialdemokratai gavo 13 vietų, o tautinėms mažumoms teko 10 mandatų (6 žydai, 3 lenkai, 1 vokietis). 2 atstovai nepriklausė jokioms partijoms[6]. Vėliau seimo nariai kito. Rotacijos principu vietoj pasitraukusių atstovų, į parlamentą buvo inkorporuojami kiti. Todėl iki seimo darbo pabaigos[7] jo nariais spėjo būti 150 asmenų[8]. Dauguma seimo atstovų buvo labai jauni. 26 jų nebuvo peržengę 30 metų slenksčio, ir tik 12 narių jau buvo sulaukę 50 ar daugiau metų. Iš jų 4 priklausė žydų frakcijai Daugiausia buvo baigusių aukštąjį mokslą (37 iš 150), tačiau antrą skaitlingiausią grupę sudarė savamoksliai (26 iš 150). Septyni atstovai mokslus baigė dvasinėse akademijose arba kunigų seminarijose[9]. Seime buvo 8 moterys. Kaip vyriausia Seimo narė Gabrielė Petkevičaitė–Bitė pirmininkavo iškilmingame pirmame posėdyje. Jam sekretoriavo jauniausia Seimo narė Ona Muraškaitė–Račiukaitienė[10]. Tuo metu tai buvo didelis moterų pasiekimas[11].

Profesiniu požiūriu daugiausia parlamento narių buvo ūkininkai – 21[12]. Ganėtinai didelę dalį sudarė mokytojai – 18, valdininkai, kooperatininkai ir savivaldybininkai – 18, amatininkai ir darbininkai – 17, teisininkai – 13, kunigai ir rabinai – 12, kariškiai – 13[13].

Seimo veikla

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Steigiamajame Seime: Jurgis Daukšys, Vladas Požela, Pranas Šemiotas, Jeronimas Plečkaitis, Steponas Kairys, Vladas Sirutavičius, Antanas Purėnas, Jonas Pakalka, Kazys Lekeckas, Vincas Čepinskis, Stasys Digrys, Bronislovas Cirtautas
Lietuvos Steigiamojo Seimo atstovės moterys katalikės

Pirmas Steigiamojo Seimo posėdis įvyko 1920 m. gegužės 15 d. tuometinėje sostinėje Kaune, miesto teatro salėje. Seimo pirmininku išrinktas krikščionis demokratas Aleksandras Stulginskis. Pirmajame posėdyje Steigiamasis Seimas paskelbė esant atstatyta nepriklausomą demokratinę Lietuvos Respubliką. Jau gegužės 21 d. pradėtas svarstyti naujos konstitucijos projektas. 1920 m. birželio 10 d. buvo paskelbta antroji laikinoji Konstitucija, kurioje pirmą kartą deklaruota parlamentinė santvarka. Lietuvos piliečiams buvo garantuota asmens, buto ir korespondencijos neliečiamybės bei tikybos, sąžinės, spaudos, žodžio, streikų, susirinkimų ir draugijų laisvė. Įteisintas mirties bausmės panaikinimas[14].

1920 m. liepos 12 d. sudaryta taikos sutartis su Tarybų Rusija. Lietuva daugumos pasaulio valstybių buvo pripažinta nepriklausoma de jure. Po dviejų savaičių Seimas šią sutartį ratifikavo. Vykstant Nepriklausomybės kovoms su bolševikais ir lenkais nuo 1920 m. spalio iki 1921 m. vasario mėnesio Steigiamasis Seimas buvo išsiskirstęs. Lenkijos legionams puolant Lietuvą, dalis Seimo narių gynė valstybę. Tuo metu veikė vadinamasis Mažasis seimas, kurį sudarė Pirmininkas ir šeši Steigiamojo Seimo nariai.

1921 m. kovo 29 d. Seimas patvirtino naujus Lietuvos viešosios ir kriminalinės milicijos etatus, kurie įsigaliojo nuo gegužės 1 d. Buvo ženkliai padidintas kriminalinės milicijos etatinių vienetų skaičius.

1921 m. rugsėjo 23 d. Lietuva buvo priimta į Tautų Sąjungą, o po savaitės prisijungė prie tarptautinės Konvencijos dėl kovos prieš prekybą moterimis ir vaikais.

1922 m. Seimas priėmė Visuotinio Lietuvos gyventojų surašymo įstatymą.

1922 m. vasario 15 d. buvo priimtas žemės reformos įstatymą. Žemė skirstyta ją dirbantiems ūkininkams. Žeme aprūpinti mažažemiai ir bežemiai.

1922 m. vasario 16 d. įsteigtas Lietuvos universitetas. Po mėnesio V. Čepinskio iniciatyva patvirtintas jo statutas.

1922 m. rugsėjo 9 d. priimtas valiutos įstatymas, kurio pagrindu 1922 m. spalio 1 d. įvesta Lietuvos valiuta – litas.

Steigiamasis Seimas dirbo 29 mėnesius, turėjo 257 plenarinius posėdžius ir 963 komisijų posėdžius, priėmė per 300 įstatymų. Svarbiausias jo darbas – 1922 m. rugpjūčio 1 d. priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Respublikos Konstitucija, kuri užbaigė iki tol buvusių laikinųjų konstitucijų ciklą:

Steigiamojo Seimo reikšmė

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratijos principus, kurių pagrindą sudarė tikėjimo, sąžinės, žodžio laisvė, tautų ir lyčių lygybė pagal įstatymą, asmens neliečiamumas. Su Steigiamojo seimo darbu baigėsi Lietuvos tautinio atgimimo laikotarpis, Valstybės atkūrimas ir buvo pakloti nepriklausomos valstybės teisiniai pagrindai. Be pagrindinių įstatymų (nuolatinės Konstitucijos, žemės reformos, lito įvedimo ir universiteto įkūrimo) buvo sureguliuotos ir kitos gyvenimo sritys. Šalyje įvesta metrinė matų sistema, Vidurio Europos laikas, pradėta vykdomosios valdžios kontrolė ir veikla tarptautinėje arenoje. Per Steigiamojo Seimo laikotarpį Lietuvą de jure  pripažino 16 valstybių.

Seimo nariai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Atminimo lenta Kaune, Gimnazjos g. 3
Nr. Vardas, pavardė Frakcija Mandato galiojimas
1 Juozas Akmenskis LKDP
2 Tadas Aleliūnas LKDP nuo 1921 m. balandžio 5 d.
3 Kazys Ambrozaitis LKDP
4 Jonas Andziulis LKDP iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
5 Mikas Bagdonas LKDP 1920 m. rugsėjo 15 d. – 1922 m. sausio 27 d.
6 Stasys Balčas LKDP
7 Stasys Balčytis LKDP iki 1921 m. rugsėjo 16 d.
8 Andrius Banionis LKDP
9 Viktoras Beržinskas LKDP
10 Vytautas Pranas Bičiūnas LKDP
11 Kipras Bielinis LSDP
12 Kazys Bieliūnas LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
13 Jonas Bildušas LSLDP ir LVS iki 1921 rugsėjo 30 d.
14 Kazimieras Bizauskas LKDP iki 1922 m. kovo 10 d.
15 Jonas Bliūdžius LSLDP ir LVS nuo 1921 gruodžio 16 d.
16 Felicija Bortkevičienė LSLDP ir LVS nuo 1921 m. sausio 53 d. (nurodyta „Valstybės žiniose“)
17 Konstantas Bražėnas LKDP
18 Liūdas Brokas LKDP nuo 1922 m. birželio 20 d.
19 Oskaras Biuchleris Vokiečių nuo 1920 m. rugsėjo 15 d.
20 Antanas Bulionis LKDP
21 Juozas Buzelis LSLDP ir LVS
22 Bronius Cirtautas LSDP
23 Voldemaras Vytautas Čarneckis LKDP iki 1921 m. lapkričio 4 d.
24 Vincas Čepinskis LSDP
25 Stasys Černiauskas LKDP nuo 1922 m. kovo 14 d.
26 Jurgis Daukšys LSDP
27 Kostas Daunora LKDP nuo 1921 m. lapkričio 11 d.
28 Jurgis Deksnys LKDP iki 1921 m. balandžio 5 d.
29 Stasys Digrys LSDP
30 Povilas Dogelis LKDP
31 Eliziejus Draugelis LKDP
32 Magdalena Draugelytė-Galdikienė LKDP
33 Ozeris Finkelšteinas Žydų
34 Naftalis Fridmanas Žydų iki 1921 m. rugpjūčio 30 d. (mirė)
35 Jonas Galvydis-Bykauskas LKDP iki 1921 m. gruodžio 17 d.
36 Kazys Gencevičius LSLDP ir LVS iki 1921 m. lapkričio 4 d.
37 Jonas Giniūnas LKDP iki 1922 m. vasario 24 d.
38 Vincas Grajauskas LKDP nuo 1922 m. kovo 17 d.
39 Adolfas Grajevskis Lenkų
40 Pranas Grėbliūnas LKDP nuo 1922 m. kovo 7 d.
41 Antanas Grigiškis LSLDP ir LVS
42 Kazys Grinius LSLDP ir LVS
43 Stanislovas Gruodis LKDP
44 Juozas Idzelis LKDP nuo 1922 m. liepos 13 d.
45 Petras Jočys LKDP
46 Kazimieras Jokantas LKDP
47 Vladas Jurgutis LKDP iki 1922 m. kovo 3 d.
48 Steponas Kairys LSDP
49 Andrius Kardišauskas LKDP nuo 1921 m. balandžio 19 d.
50 Vincas Katilius LKDP iki 1921 m. balandžio 5 d.
51 Julius Kaupas LKDP
52 Rudolfas Kinderis Vokiečių iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
53 Jonas Kriščiūnas LSLDP ir LVS
54 Pijus Kriščiūnas LKDP
55 Mykolas Jeronimas Krupavičius LKDP
56 Kazys Kupčiūnas LSLDP ir LVS
57 Povilas Kuzminskis LSLDP ir LVS
58 Samuelis Landau Žydų nuo 1921 m. rugsėjo 20 d.
59 Vladas Lašas LSLDP ir LVS
60 Kazys Lekeckas Nepriklausomas iki 1920 m. rugsėjo 12 d.
61 Peliksas Lesauskas LKDP 1920 m. spalio 20 d. – 1921 m. lapkričio 22 d.
62 Bronislovas Liausas Lenkų
63 Juozas Liekis LSLDP ir LVS nuo 1920 m. spalio 20 d.
64 Jonas Lingė LKDP nuo 1922 m. sausio 18 d.
65 Juozas Lukoševičius LSLDP ir LVS iki 1921 m. sausio 15 d. (mirė)
66 Morta Lukošytė LKDP nuo 1922 m. sausio 20 d.
67 Pulgis Lumbis LKDP nuo 1922 m. liepos 25 d.
68 Veronika Mackevičiūtė LKDP nuo 1921 m. balandžio 29 d.
69 Jonas Makauskis LSLDP ir LVS
70 Jurgis Marčiulionis LKDP nuo 1922 m. sausio 22 d.
71 Mykolas Marma LSLDP ir LVS nuo 1922 m. sausio 13 d.
72 Jonas Masiulis LSLDP ir LVS iki 1920 m. liepos 6 d.
73 Antanas Matulaitis LKDP iki 1921 m. sausio 17 d. (mirė)
74 Jonas Matulevičius LSLDP ir LVS
75 Vincas Meilus LSLDP ir LVS iki 1921 m. lapkričio 4 d.
76 Vincentas Mieleška LKDP
77 Feliksas Mikšys LKDP
78 Antanas Milčius LKDP
79 Ona Muraškaitė-Račiukaitienė LKDP
80 Ladas Natkevičius LSLDP ir LVS
81 Jonas Pakalka LSDP
82 Gabrielė Petkevičaitė LSLDP ir LVS iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
83 Motiejus Petrauskas LKDP iki 1920 m. birželio 23 d.
84 Jeronimas Plečkaitis LSDP
85 Abraomas Popelis Žydų
86 Pranas Povilaitis LKDP 1922 m. vasario 21 d. – 1922 m. birželio 16 d.
87 Antanas Povylius LSDP nuo 1921 m. gegužės 24 d.
88 Vladas Požela LSDP
89 Juozas Pronskus LSLDP ir LVS nuo 1920 m. spalio 15 d.
90 Antanas Purėnas LSDP iki 1920 m. spalio 13 d.
91 Juozas Purickis LKDP
92 Nachmanas Rachmilevičius Žydų
93 Vytautas Račkauskas LSLDP ir LVS
94 Petras Radzevičius LKDP
95 Pranas Radzevičius LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 18 d.
96 Kazimieras Ralys LSLDP ir LVS
97 Sikstas Riauka LKDP
98 Albinas Rimka LSLDP ir LVS iki 1921 gegužės 25 d.
99 Simonas Rozenbaumas Žydų
100 Mikas Rožanskas LKDP
101 Petras Ruseckas LSLDP ir LVS
102 Kazys Sidabras LSLDP ir LVS iki 1921 m. sausio 17 d.
103 Antanas Simanauskas LKDP
104 Vladas Sirutavičius LSDP iki 1921 m. sausio 17 d.
105 Klemensas Skabeika LSLDP ir LVS 1921 m. sausio 17 d. – 1921 m. spalio 25 d.
106 Juozas Skyrius LKDP nuo 1922 m. kovo 21 d.
107 Mykolas Sleževičius LSLDP ir LVS
108 Maksas Soloveičikas Žydų
109 Emilija Spudaitė-Gvildienė LKDP
110 Povilas Spudas LKDP
111 Salomėja Stakauskaitė LKDP
112 Zigmas Starkus LKDP
113 Antanas Staugaitis LKDP
114 Jonas Staugaitis LSLDP ir LVS
115 Justinas Staugaitis LKDP
116 Jonas Steponavičius LKDP nuo 1921 m. vasario 4 d.
117 Aleksandras Stulginskis LKDP
118 Pranas Šalčius LKDP
119 Kazimieras Steponas Šaulys LKDP iki 1922 m. liepos 25 d.
120 Pranas Šaulys LKDP iki 1920 m. spalio 20 d.
121 Pranas Šemiotas LSDP
122 Antanas Šilgalis LKDP
123 Kazys Škirpa LSLDP ir LVS 1921 m. rugsėjo 15 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.
124 Pranas Šmotelis LSLDP ir LVS nuo 1921 m. lapkričio 25 d.
125 Antanas Šmulkštys LKDP
126 Vincas Šmulkštys LKDP
127 Antanas Šnielevskis Lenkų
128 Eduardas Šukevičius LSDP nuo 1920 m. spalio 13 d.
129 Antanas Tamošaitis LSLDP ir LVS
130 Stasys Tijūnaitis LKDP
131 Antanas Tumėnas LKDP
132 Matas Untulis LSLDP ir LVS iki 1920 m. spalio 15 d.
133 Vaclovas Vaidotas LSLDP ir LVS nuo 1921 m. spalio 28 d.
134 Jonas Vailokaitis LKDP iki 1922 m. kovo 3 d.
135 Juozas Vailokaitis LKDP
136 Klemensas Vaitekūnas LKDP
137 Jonas Valaitis LKDP iki 1922 m. vasario 17 d.
138 Jonas Valickis LKDP
139 Jonas Valius LKDP 1920 m. birželio 23 d. – 1920 m. spalio 20 d.
140 Jonas Varnas LKDP
141 Kazimieras Venclauskis LSDP
142 Juozas Volodkevičius LKDP iki 1920 m. rugsėjo 15 d.
143 Kazys Vosylius LKDP 1921 m. lapkričio 4 d. – 1922 m. liepos 4 d.
144 Kazys Zubauskas Nepriklausomas nuo 1920 m. rugsėjo 12 d.
145 Juozas Žebrauskas LKDP
146 Vincas Žindžius LSLDP ir LVS nuo 1921 m. rugsėjo 16 d.
147 Jurgis Žitinevičius LSLDP ir LVS
148 Balys Žygelis LSLDP ir LVS nuo 1920 m. liepos 6 d.
149 Antanas Žoromskis LSLDP ir LVS
150 Konstantas Žukas LSLDP ir LVS iki 1921 m. birželio 30 d.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ Lietuvių konferencija, https://lt1918.lt/straipsniai/i-temos-apibendrinimas-1917-m-rugsejis-vilniaus-konferencija/
  2. ↑ D. Blažytė-Baužienė, M. Tamošaitis, L. Truska, Lietuvos Seimo istorija XX–XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.
  3. ↑ J. B. Laučka, Lietuvos parlamentinė santvarka, Tėvynės sargas, 1970, nr. 1 (3).
  4. ↑ Kariškiai renka Steigiamąjį Seimą, Kariškių žodis, 1920 03 25 nr. 13.
  5. ↑ A. Jakubčionis, Politinės partijos Steigiamojo Seimo rinkimuose, 1920–1922 metų parlamentinė patirtis: sprendimų politika, tikslai, aplinkybės, Vilnius, 2000.
  6. ↑ J. B. Laučka, Lietuvos parlamentinė santvarka, Tėvynės sargas, 1971, nr. 1 (3).
  7. ↑ P. Čepėnas, Naujųjų laikų Lietuvos istorija, t. 2, Chicago, 1986.
  8. ↑ Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos, Klaipėda, 1924.
  9. ↑ V. Viliamas, Steigiamasis seimas susirenka, Tėvynės sargas, 1970, nr. 1 (31).
  10. ↑ Z. Ivinskis, Lietuvos Steigiamasis seimas, jo kilmė ir reikšmė, Į Laisvę, 1970, nr. 50 (87).
  11. ↑ 1920–1922 metų parlamentinė patirtis: sprendimų politika, tikslai, aplinkybės, Vilnius, 2000.
  12. ↑ R. Skipitis, Nepriklausoma Lietuva, Chicago, 1967.
  13. ↑ Vyriausybė žinios, 1920 03 04, nr. 20  – 1922 04 22, nr. 86.
  14. ↑ D. Blažytė-Baužienė, M. Tamošaitis, L. Truska, Lietuvos Seimo istorija XX–XXI a. pradžia, Vilnius, 2009.


Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai Istorinė Lietuvos vėliava
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimas | Seimelis | Abiejų Tautų Respublikos Seimas | Nebylusis Seimas | Ketverių metų seimas | Gardino seimas
Parlamentarizmo istorija Lietuvoje iki valstybės atkūrimo
Didysis Vilniaus Seimas | Rusijos imperijos Valstybės Dūma | Vilniaus konferencija
Lietuvos Respublikos Seimai nepriklausomoje Lietuvoje (1918–1940)
Steigiamasis Seimas | Pirmasis Seimas | Antrasis Seimas | Trečiasis Seimas | Ketvirtasis Seimas
Parlamento pakaitalai SSRS okupuotoje Lietuvoje
Liaudies Seimas | LSSR Aukščiausioji Taryba | Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Seimas
Lietuvos Respublikos Seimai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo (nuo 1990)
Atkuriamasis Seimas | 1992–1996 | 1996–2000 | 2000–2004 | 2004–2008 | 2008–2012 | 2012–2016 | 2016–2020 | 2020–2024 | 2024–2028
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Steigiamasis_Seimas&oldid=7381454"