Pakistano ginkluotosios pajėgos
| Pakistano ginkluotosios pajėgos پاکستان مسلح افواج Pākistān Musāllah Afwāj | |
|---|---|
Pakistano ginkluotųjų pajėgų tarnybų vėliava | |
| Įkurtos | 1947 m. |
| Pajėgų rūšys | |
| Štabo būstinė | Ravalpindis |
| Vadovybė | |
| Vyriausiasis kariuomenės vadas | Prezidentas Alifas Alvis |
| Ministras pirmininkas | Imranas Khanas |
| Gynybos ministras | Pervez Khattak |
| Žmogiškieji resursai | |
| Amžius | 16–23[1] |
| Privalomoji tarnyba (šauktiniai) |
Nėra |
| Aktyvus personalas |
654 000[2] |
| Rezervo dydis | 550 000 |
| Dislokuoti užsienyje | |
| Finansinės išlaidos | |
| Biudžetas | 10,4 mlrd. $ (2020)[7] |
| Proc. nuo BVP | 4 % (2020)[7] |
| Karinė pramonė | |
| Užsienio tiekėjai | |
Pakistano ginkluotosios pajėgos (urdu: پاکستان مسلح افواج = Pākistān Musāllah Afwāj) – Pakistano karinės pajėgos. Ji yra šešta didžiausia kariuomenė pasaulyje pagal aktyvų personalą, susidedanti iš armijos, laivyno ir oro pajėgų.[8]
Dėl nuolatinės konfronacijos su Indija dėl Kašmyro, pagrindinis Pakistano karinėms pajėgoms keliamas tikslas – neatsilikti nuo didesnės tiek plotu, tiek gyventoju skaičiumi kaimynės ginkluotės technologija, jei neišeina to pariteto palaikyti dydžiu.
Pastaraisiais metais dėl užsienio šalių politikos, remiančios labiau Indiją, Pakistano pajėgos ginkluotės modernumu ėmė atsilikti nuo Indijos. Pakistano armija taip pat kišasi ir į šalies politiką. Savo dydžiu ji patenka į didžiausių pasaulio armijų dešimtuką.
Personalas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Sausumos pajėgos: 550,000 karių, 2,357 tankai (PRC 59, 69 ir 85 tipų, M-47, M-48A5, T-54, T-55, T-80)
- Jūrų laivynas: 25,000 karių, 10 povandeninių laivų, 8 fregatos, 9 patruliniai laivai
- Oro pajėgos: 45,000 karių, 366 karo lėktuvai (iš jų 52 Mirage 5, 42 Q-5)
- Branduolinis arsenalas: 20 branduolinių galvučių, gali smogti tik aplinkinėms valstybėms, pirmas branduolinis bandymas 1998.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „South Asia :: Pakistan — The World Factbook“. un.org. CIA.
- ↑ International Institute for Strategic Studies (14 February 2018). The Military Balance 2018. Routledge. p. 291. ISBN 978-1-85743-955-7.
- ↑ „Troops already in Saudi Arabia, says minister“. Dawn. 11 April 2015. Nuoroda tikrinta 8 June 2017. „Our troops are already present in Tabuk and some other cities of Saudi Arabia.“
- ↑ Syed, Baqir Sajjad (22 April 2017). „Raheel leaves for Riyadh to command military alliance“. Dawn. Nuoroda tikrinta 8 June 2017. „Pakistan already has 1,180 troops in Saudi Arabia under a 1982 bilateral agreement. The deployed troops are mostly serving there in training and advisory capacity.“
- ↑ Shams, Shamil (30 August 2016). „Examining Saudi-Pakistani ties in changing geopolitics“. Deutsche Welle. Nuoroda tikrinta 8 June 2017. „However, security experts say that being an ally of Saudi Arabia, Pakistan is part of a security cooperation agreement under which about 1,000 Pakistani troops are performing an "advisory" role to Riyadh and are stationed in Saudi Arabia and other Gulf countries.“
- ↑ „10,000 Saudi soldiers being trained in Pakistan“. Middle East Monitor. 19 February 2018. Nuoroda tikrinta 5 May 2021.
- ↑ 7,0 7,1 Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (26 April 2021). „Trends in World Military Expenditure, 2020“ (PDF). Stockholm International Peace Research Institute. Nuoroda tikrinta 28 April 2021.
- ↑ „Inter-Services Public Relations Pakistan“. www.ispr.gov.pk. Suarchyvuotas originalas 2020-10-09. Nuoroda tikrinta 2020-10-08.
| Šis straipsnis apie Pakistaną yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
| Šis straipsnis apie nacionalines ginkluotąsias pajėgas yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |