Peru užkariavimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Peru užkariavimas – ispanų konkistadoro Fransisko Pisaro vadovaujama kolonizacinė kampanija, kurios metu XVI a. pirmoje pusėje buvo sunaikinta ir pavergta inkų imperija. Kartu su Hernano Korteso užkariauta actekų imperija (žr. Meksikos užkariavimas) Peru tapo viena svarbiausių Ispanijos kolonijų Naujajame pasaulyje.

Kachamarkos mūšis, 1532 m.

Peru užkariavimas prasidėjo 1532 m., kai trečioji Fransisko Pisaro ekspedicija išsilaipino dabartinio Ekvadoro teritorijoje. Jie greitai užmezgė kontaktą su inkų imperatoriumi Atahualpa ir, nors visas konkistadorų pajėgas sudarė vos 200 vyrų, Kachamarkos mūšyje sugebėjo paimti jį į nelaisvę ir, naudodami kaip įkaitą, nuslopinti bet kokį inkų pasipriešinimą. 1533 m. Atahualpa buvo nužudytas. 1534 m. Pisaras užėmė Kuską, inkų imperijos sostinę, o 1535 m. įkūrė Lima, kuri tapo Peru vicekaralystės sostine.

1536 m. imperatoriaus Manko Inkos Jupankujo vadovaujami inkai sukilo, tačiau sukilimas buvo nuslopintas, ir maištininkų likučiai pasitraukė į kalnus. Tuo metu tarp Fransisko Pisaro ir vieno iš konkistadorų vadų, Diego de Almagro kilo konfliktas, peraugęs į atvirą karą ir pasibaigęs de Almagro sutriuškinimu 1538 m. Las Salinas mūšyje.

1542 m. buvo įkurta Naujosios Kastilijos vicekaralystė, vėliau pervadinta Peru vicekaralyste.

1572 m. buvo nužudytas paskutinis nepriklausomas inkų imperatorius Tupakas Amaru, valdęs imperijos likučius kalnuotose Vilkabambos teritorijose.