Prieveiksmis
| |
Šį straipsnį apie gramatiką reikia pakoreguoti. Jei galite, pakoreguokite jį, nes jis aprašo tik lietuvių kalbą. |
Prieveiksmis – nei linksniais, nei asmenimis nekaitoma kalbos dalis. Kaip rodo pavadinimas, prieveiksmis dažniausiai eina prie veiksmažodžio ir jį paaiškina (pvz., daug skaito). Kartais prieveiksmis aiškina būdvardį arba dalyvį. Prieveiksmiai nerodo nei skaičiaus, nei giminės, todėl sakinyje jie yra derinami prie veiksmažodžio, būdvardžio ar dalyvio.
Prieveiksmiai atsako į šiuos klausimus:
- kaip?
- kada?
- kur?
- kodėl?
- kiek?
Patys prieveiksmių klausimai taip pat yra laikomi prieveiksmiais.
Dažniausiai prieveiksmiai aiškina asmenuojamąsias ir neasmenuojamąsias veiksmažodžių formas (pvz., šauniai pasidarbavo, narsiai kovodami), bet gali aiškinti ir būdvardžius (pvz., labai skanus, tamsiai žalias), kitus prieveiksmius (pvz., labai gerai, visai arti), kai kuriuos daiktavardžius (pvz., pernai metais, visai vyras).
Sakiniuose prieveiksmiai eina įvairiomis aplinkybėmis.
Prieveiksmių skyriai
Pagal reikšmę prieveiksmiai skirstomi į šiuos skyrius:
- Būdo prieveiksmiai atsako į klausimus kaip? kokiu būdu? ir dažniausiai aiškina įvairias veiksmažodžio formas – rodo, kaip vyksta ar atliekamas veiksmas. Pvz., tiesiai, aiškiai, palengva, staiga, įstrižai, galvotrūkčiais, iš lėto, be galo, kitaip, visiškai.
- Kiekybės prieveiksmiai atsako į klausimus kiek? kiek kartų? keliese? ir parodo ar nusako kiekį. Pvz., daug, gana, dviese, keliese, užtektinai, tiek, šiek tiek.
- Vietos prieveiksmiai atsako į klausimus kur? iš kur? ir parodo arba nurodo vietą. Pvz., toli, kairėn, netoliese, iš tolo, kur ne kur, namie, pasroviui, pakeliui, pavėjui, ten, visur.
- Laiko prieveiksmiai atsako į klausimus kada? kuomet? kuriuo laiku? nuo kada? iki kada? kelintą kartą? kaip dažnai? ir rodo veiksmo laiką. Pvz., anuomet, anąkart, kasdien, iš mažens, kada ne kada, niekada, tada, visada, neilgam, nuolat, nuo seno.
- Priežasties ir tikslo prieveiksmiais pasakoma, kodėl, dėl kurios priežasties vyksta veiksmas. Jų yra visai nedaug. Pvz., dėl ko, kažkodėl, tyčia, todėl, užtat, tyčiom, kažin kodėl.
Yra ir tokių prieveiksmių, kuriems visai tinkamų klausimų nėra. Jie rodo veiksmo vietos, būdo ar laiko kitimą, ėjimą kuria nors linkme ir todėl vadinami linkmės prieveiksmiais. Pvz., artyn, tolyn, rudeniop, žemyn, vakarop, galop.
Kilmė ir daryba
Pagal kilmę prieveiksmiai yra skirstomi į daiktavardinius, būdvardinius, skaitvardinius, įvardinius, prieveiksminius ir mišrios darybos.
Būdvardinių prieveiksmių galima padaryti beveik iš kiekvieno vienaskaitos naudininko pirmosios ir antrosios linksniuotės būdvardžio atmetant -am ir pridedant -ai. Pvz.:
- geras, gera-am +ai = gerai
- skanus, skani-am +ai = skaniai
Pagal tą pačią taisyklę daromi ir dalyviniai prieveiksmiai.
- padūkęs, padūkusi-am +ai = padūkusiai
- deramas, deram-am + ai = deramai
Iš trečiosios linksniuotės būdvardžių prieveiksmiai taip nedaromi. Sakoma ne protiniai atsilikęs, o protiškai atsilikęs.
Kita priesaga, su kuria galima daryti prieveiksmį beveik iš kiekvieno būdvardžio, yra -yn. Pvz., plonas – plonyn, kartus – kartyn.
Yra ir tokių būdvardinių prieveiksmių, kurie neturi aiškios priesagos ir primena tam tikrus linksnius (ypač įnagininką). Pvz., gyvenam geruoju, žiūri baltom.
Daiktavardiniai prieveiksmiai yra panašūs į daiktavardžius, bet skiriasi nuo jų bent viena šių ypatybių:
- neturi galūnės, pvz., daugel, vakar;
- senovine, dabar neįprasta galūne, pvz., galop, rudeniop, namie, šalin (-op, -ie, -in – senovinės įvairių vietininkų galūnės);
- daiktavardžiui nebūdingu kamienu, pvz., kūlvartom, pagaugais, strimgalviais;
- platesne, bendresne reikšme, pvz., sėskis greta, stovi šalia, susėdome priešais.
Be to, daiktavardinis prieveiksmis negali turėti pažyminio.
Skaitvardiniai prieveiksmiai primena skaitvardžių vietininką ir dauginį skaitvardį, bet nederinami su daiktavardžiais. Pvz., dveja tiek, keturiese.
Įvardiniai prieveiksmiai ne paaiškina, o tik bendrais bruožais nusako veiksmažodį ar būdvardį, pavaduoja gretimų sakinių žodžius. Tikslesnė įvardinių prieveiksmių reikšmė dažniausiai ryškėja tik iš ankstesnių sakinių. Pvz., šitaip, ten, tada, kaip, taip, šitiek, tiek, kur, kiek, visaip, niekaip, niekur, kažin kaip, kažkada, kai kada, kai kur, kur ne kur, kaip nors, kur nors.
Nemažai yra ir mišrios darybos prieveiksmių, padarytų iš dviejų skirtingų kalbos dalių. Pvz., pernakt, kitąsyk, tąsyk, trečiąkart, trissyk, penkissyk.
Tokie sudurtiniai prieveiksmiai rašomi vienu žodžiu, bet išlaiko pirmuoju dėmeniu einančio žodžio galūnę. Prie mišrios darybos prieveiksmių priklauso ir sudėtiniai prieveiksmiai, susidedą iš prielinksnių ir atskirai nevartojamų, panašių į daiktavardžius žodžių. Pvz., iš mažens, iš paniūrų, iš tolo, be galo.
Prieveiksmių laipsniavimas
Būdvardiniai ir kai kurie kiti prieveiksmiai gali būti laipsniuojami. Prieveiksmis jau (kada?) nelaipsniuojamas. Jie, kaip ir būdvardžiai, turi nelyginamąjį (pvz., skaniai, aiškiai), aukštesnįjį (pvz., skaniau, aiškiau) ir aukščiausiąjį laipsnį (pvz., skaniausiai, aiškiausiai).
Jie gali turėti ir aukštėlesnįjį laipsnį, padaromą su priesaga -ėliau (gerėliau, gražėliau).
Laipsniavimo savybė į prieveiksmius yra atėjusi iš būdvardžių. Be to, laipsniavimas yra susipynęs su darybos bei semantikos dalykais ir skiriasi nuo aiškių morfologijos reiškinių – linksniavimo bei asmenavimo. Dalies prieveiksmių baigmenys rodo, kad jie yra kilę iš linksniuojamųjų žodžių linksnių, ypač įnagininko, pvz., risčia, pėsčiomis, kūliais; įvairių vietininkų, pvz., namie, namo, galop, vakarop, tačiau ir šie prieveiksmiai savo forma bei reikšme yra sustabarėję, iš linksniavimo sistemos iškritę, taigi ir virtę nekaitomaisiais žodžiais.
Prieveiksmio gramatinio nagrinėjimo planas
- Kalbos dalis.
- Skyrius (pagal reikšmę ir pagal kilmę).
- Laipsnis (jei laipsniuojamas).
- Kuo eina sakinyje.
Nuorodos
- Prieveiksmis Archyvuota kopija 2010-07-12 iš Wayback Machine projekto.