Pronija
Pronija (gr. pronoia – globa) – Bizantijos žemėvaldos forma XI–XV a., artima beneficijai ir lenui. Imperatoriai pasauliečiams arba vienuolynams suteikdavo teisę iki gyvos galvos (neretai ir paveldimai) iš tam tikros teritorijos valstiečių savo naudai rinkti valstybės mokesčius. Nuo XIII a. imta dalyti ir dirbamos žemės plotus. Už proniją jų savininkai (pronijarai) dažnai ir patys privalėdavo tarnauti kariuomenėje ir pateikdavo tam tikrą skaičių karių.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Pronija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris, 228 psl.
| Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |