Romos pilietybė
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Romos pilietybė – senovės Romos laikais buvo tam tikras privilegijuotas statusas. Konkrečios jo teikiamos privilegijos šiek tiek skyrėsi įvairiais Romos istorijos laikotarpiais. Pilnateisiais Romos piliečiais buvo tik paties Romos miesto gyventojai ir tik vyrai, tačiau iš kitur kilę žmonės (tik vyrai) turėjo galimybių gauti ribotą ar pilną Romos pilietybę už nuopelnus. Taip pat, Romos provincijų ir valstybių – Romos sąjungininkų gyventojai galėjo gauti ribotą pilietybę.
Moterys Romoje turėjo teisę į nuosavybę, tačiau neturėjo teisės eiti valstybines pareigas ar balsuoti.
Vergai buvo laikomi nuosavybe ir turėjo ypač ribotas teises, jie galėjo būti perkami, parduodami, mušami, kankinami, prievartaujami, užmušami. Svetimo vergo užmušimas traktuotas kaip nuosavybės sugadinimas ir kaltininkas atsakydavo kaip už nuosavybės sugadinimą.
Romos pilietybė už rimtus nusižengimus galėjo būti apribota ar visai prarasta.
Teisės
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pilnateisiai Romos piliečiai turėjo šias teises:
- Balsuoti (tik Respublikos laikotarpiu)
- Sudaryti juridines sutartis
- Sudaryti juridinę santuoką
- Eiti valstybines pareigas
- Paduoti į teismą
- Apeliuoti magistratų sprendimus
- Kaltinami gintis teisme
- Nebūti kankinami ar plakami
- Nemokėti kai kurių kitiems privalomų mokesčių
Pilietybės gavimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Labiausiai paplitę būdai, kuriais žmonės gaudavo Romos pilietybę, yra šie:
- Kiekvienas vaikas, gimęs teisėtoje Romos piliečio santuokoje, pilietybę gaudavo automatiškai
- Lotynų regionų gyventojai pamažu gaudavo piliečių teises
- Atleistiniai gaudavo ribotą pilietybę, tačiau buvęs šeimininkas (patronas) išlaikydavo jiems tam tikrą valdžią
- Atleistinių palikuonys automatiškai tapdavo pilnateisiais Romos piliečiais
- Romos legionieriams buvo draudžiama tuoktis, todėl jų vaikai automatiškai būdavo laikomi nesantuokiniais ir pilietybės negaudavo. Tačiau atitarnavęs savo laiką ir paleistas iš armijos legionierius galėdavo tuoktis kaip įprasta ir vaikai gaudavo pilietybę.
- Atskiri asmenys gaudavo pilietybę kaip apdovanojimą už išskirtinį pasitarnavimą Romai
- Už ypač didelę kainą pilietybę buvo įmanoma legaliai nusipirkti
- Legionuose savo laiką atitarnavę auksiliarijai gaudavo pilną Romos pilietybę (nuo Marijaus reformų laikų), tuomet jų vaikai taip pat automatiškai tapdavo Romos piliečiais.
- Senatas ar atskiri Romos valdovai kartais suteikdavo Romos piliečių teises ištisiems miestams ar net provincijoms, dažniausiai politiniais sumetimais ar kaip padėką už kažkokią pagalbą.
Po Marsų karo pilietybė buvo suteikta visiems laisviems Italijos gyventojams, išskyrus Gallia Cisalpina provinciją. 212 m. e. m. imperatorius Karakala suteikė šią teisę visiems laisviems gimusiems Romos imperijos gyventojams įsaku Constitutio Antoniana. Tuo pačiu įsaku visos laisvos gimusios moterys gavo tokias pačias teises, kaip ir Romos moterys.
| |||||||||||||||||||||||||||||||||||