Toluenas
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Toluenas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Toluenas | |
| CAS numeris | 108-88-3 |
| ChemSpider | 1108 |
| RTECS numeris | XS5250000 |
| Cheminė formulė | C7H8, C6H5CH3 |
| Molinė masė | 92,14 g/mol |
| SMILES | Cc1ccccc1 |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | skaidrus, bespalvis skystis |
| Lydymosi t° | -93 °C (180 K) |
| Virimo t° | 110,6 °C (383,8 K) |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | 0,590 cP (20 °C) |
| Tirpumas H2O | 0,47 g/l (20-25 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
3
2
0
|
| Žybsnio t° | 4 °C |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | R11, R20 |
| S-frazės | S16, S25, S29, S33 |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | Planinė |
| Dipolio momentas | 0,36 D |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi angliavandeniliai | Benzenas, Ksilenas, Naftalenas |
| Giminingi junginiai | Metilcikloheksanas |
| Giminingos grupės | |
Toluenas, dar kitaip vadinamas metilbenzenu bei fenilmetanu, yra skaidrus, vandenyje netirpus, specifinio dažų skiediklio kvapo skystis, organinis junginys, priskiriamas aromatiniams angliavandeniliams. Cheminė formulė C6H5CH3. Chemine struktūra panašus benzeną, tačiau vietoje vieno vandenilio atomo prisijungusi metilo grupė (CH3+). Pramonėje dažniausiai naudojamas kaip industrinė žaliava kitų cheminių medžiagų gamybai, taip pat kaip tirpiklis.
Pavadinimas toluenas kilęs nuo žodžio toluol, apibūdinančio tolu balzamą – aromatinį amerikinio medžio Myroxylon balsamum ekstraktą, iš kurio pirmą kartą ir buvo išskirtas toluenas. Pavadinimą suteikė švedų chemikas Džonsas Džeikobas Berzelius (Jöns Jakob Berzelius).