Vakarų Sachara
| Vakarų Sachara | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
Vakarų Sachara žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | arabų | ||||
| Sostinė | Al Ajunas | ||||
| Didžiausias miestas | Al Ajunas | ||||
| Valstybės vadovai • - • - • - |
- - - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
266 000 km2 (74) nėra duomenų | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis |
596 021 (169) 1 žm./km2 (-) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2006 (progn.) - mlrd. $ (-) 300 $ (-) | ||||
| Valiuta | Maroko dirhamas (MAD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC +0 nenaudojamas | ||||
| Nepriklausomybė -
|
- - | ||||
| Interneto kodas | .eh | ||||
| Šalies tel. kodas | naudojamas Maroko (+212) | ||||
Vakarų Sachara – regionas šiaurės vakarų Afrikoje, neapibrėžto statuso teritorija. Ribojasi su Maroku šiaurėje, Alžyru šiaurės rytuose, Mauritanija rytuose ir pietuose, Atlanto vandenynu vakaruose. Nėra vieningos nuomonės, ar Vakarų Sachara yra Maroko dalis, ar atskira Sacharos Arabų Demokratinė Respublika. Šiuo metu teritorija okupuota Maroko, bet dalis valstybių nepripažįsta šios okupacijos.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo senų laikų Vakarų Sacharoje gyveno negroidų ir berberų gentys, kurios užsiiminėjo medžiokle, gyvulių ganymu bei žemdirbyste.[1] VII a. į Magribą atvyko arabų gentys ir šis faktas nulėmė Vakarų Sacharos arabizaciją. Jau VIII amžiuje didelė dalis berberų priėmė islamą. XI a. berberų gentys įkūrė Almoravidų imperiją, kuri buvo galinga valstybė Vakarų Magribe. Tačiau imperija ilgai neišsilaikė ir po Almohadų sukilimo, nustojo egzistuoti.[2]
Po Almoravidų imperijos žlugimo vyko tolesnė regiono arabizacija. Arabų gentys, atvykusios XIII a., susimaišė su berberų gentimis ir susiformavo nauja etninė grupė – sahraviai.[3] XV a. į Vakarų Sacharą vergų medžioklei atvyko pirmieji europiečiai. XV a. pabaigoje po sutarties tarp Portugalijos ir Ispanijos pasirašymo, Vakarų Sachara buvo įtraukta į Ispanijos įtakos zoną,[4] tačiau oficialiai Vakarų Sachara tapo Ispanijos kolonija ir buvo vadinama Ispanijos Sachara tik po Berlyno konferencijos, vykusios 1884–1885 m.
Vietiniai gyventojai, sahraviai, priešinosi ispanų valdžiai ir 1975 m. Tarptautinis teisingumo teismas nutarė, kad Vakarų Sacharos gyventojai turi teisę į apsisprendimą. Tačiau tokiam nutarimui pasipriešino Marokas. Mauritanija, Ispanija ir Marokas nutarė padalinti Vakarų Sacharą į dvi dalis: viena atiteko Marokui, kita Mauritanijai. Vakarų Sacharos sukilėlių organizacija Polisario 1976 m. vasario 27 d. paskelbė Sacharos Arabų Demokratinės Respublikos įkūrimą ir iki 1991 m. vadovavo partizaniniam karui prieš Maroką.[5]
Politinė sistema
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Administracinis suskirstymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sacharos Arabų Demokratinė Respublika neturi administracinio suskirstymo.[6]
Marokas kontroliuoja pajūrio zoną į vakarus nuo Maroko sienos (angl. Maroccan wall arba „berm“), o Polisario – didžiąją dalį rytinio pasienio su Alžyru ir Mauritanija.
Trys Maroko regionai yra visiškai arba iš dalies Vakarų Sacharos teritorijoje:
- Gelmimo–Es Semaros regionas (iš dalies)
- Ajuno–Budžduro–Sakija Al Hamro regionas (iš dalies)
- Vadi ed Dahabo–el Kuviro regionas (visiškai)
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Sachara šiaurėje ribojasi su Maroku, rytuose su Alžyru, taip pat ir Mauritanija. Jūros sienos ribojasi su Kanarų salomis. Vakaruose skalauja Atlanto vandenynas. Vakarų Sacharos rytai ir šiaurė aukštesnės nei vakarai. Aukščiausias Vakarų Sacharos taškas 805 metrai, o žemiausias – 55 metrai (Sebdžet Tahas). Visą kraštą užima Sacharos dykuma. Nuolatinių upių nėra.
Vakarų Sacharą kerta Šiaurės atogrąža, todėl vyrauja atogrąžų žemyninis klimato tipas. Vidutinės mėnesio temperatūros svyruoja tarp 17–20 ir 25–30 °C, metinis kritulių kiekis – 50–200 mm.[7]
Ekonomika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Vakarų Sachara turi nedidelę vidaus rinką. Žvejyba, fosfatų kasyba ir gyvulių ganymas tai pagrindinės pramonės šakos šalyje. Sausas Vakarų Sacharos klimatas ir dykuma daro žemdirbystę beveik neįmanomą ir todėl daug maisto turi būti importuota iš kitų šalių.[8]
Maroko vyriausybė administruoja Vakarų Sacharos ekonomiką. Būtent Marokas yra pagrindinis užimtumo, infrastruktūros plėtros ir socialinių išlaidų šaltinis šalyje. Dėl neišspręsto Vakarų Sacharos teisinio statuso vis gimsta ginčai tarp Maroko ir Polisario dėl gamtos išteklių naudojimo Vakarų Sacharoje.[9]
Nors Vakarų Sacharoje nebuvo rasta didelio naftos išteklių kiekio, tačiau Maroko ir Polisario ginčijosi dėl to, kas turi teisę į naftos eksploataciją Vakarų Sacharos teritorijoje. Šiandien pagrindinis Vakarų Sacharos ilgalaikis ekonominis iššūkis tai užtikrinti pramonės įvairovę, kuri galėtų būti didesnio užimtumo ir pajamų šaltiniu šalyje.[10]
Demografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pagal 2013 m. apskaičiavimus Vakarų Sacharoje buvo 554 795 gyventojai. Dauguma jų – arabai ir arabizuoti berberai. Arabų kalba yra nacionalinė Vakarų Sacharos kalba. O pagrindinė religija šalyje tai islamas.
Šiuo metu vyksta intensyvi Maroko kolonizacija, kuria yra siekiama pakeisti etnines proporcijas šalyje prieš referendumą, kuriame Vakarų Sacharos gyventojai nuspręs savo šalies ateitį.
Kultūra
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kita informacija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vakarų Sacharos ryšiai
- Vakarų Sacharos transportas
- Vakarų Sacharos karinės pajėgos
- Vakarų Sacharos tarptautiniai santykiai
- Vakarų Sacharos šventės
Šaltiniai ir išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.37.
- ↑ János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.40.
- ↑ János Besenyő, Western Sahara, Publikon Publishers, Pécs, 2009, p.41.
- ↑ Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi, p. 90.
- ↑ http://www.bbc.com/news/world-africa-14115273
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/wi.html Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 154
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/wi.html Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/wi.html Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ https://www.cia.gov/library/publications/the-world-factbook/geos/wi.html Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Macharia Munene, History of Western Sahara and Spanish colonisation, United States International University, Nairobi (anglų k.)
- A BRIEF HISTORY OF THE TERRITORY AND ITS PEOPLE (anglų k.)
- Western Sahara, Britannica (anglų k.)
- Western Sahara conflict Animation (anglų k.)
- Profile of Western Sahara on the CIA World Factbook website Archyvuota kopija 2020-04-24 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- MILESTONES IN THE WESTERN SAHARA CONFLICT Archyvuota kopija 2012-07-31 iš Wayback Machine projekto. (anglų k.)
- WESTERN SAHARA (anglų k., prancūzų k., ispanų k.)
| ||||||||