Vengriškoji gynyba
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vengriškoji gynyba | |
---|---|
Ėjimai | 1. e4 e5 2. Žf3 Žc6 3. Rc4 Re7 |
ECO | C50 |
Vengriškoji gynyba – šachmatų debiutas, kurio ėjimai:
- 1. e4 e5
- 2. Žf3 Žc6
- 3. Rc4 Re7
Vengriškoji gynyba yra ramus gynybinio stiliaus atsakymas į agresyvų 3. Rc4. Šiuo metu vengriškoji gynyba naudojama nedažnai, taigi yra laikoma neįprasta.
Pavadinimas kilo nuo korespondencinių šachmatų mačo tarp Paryžiaus ir Pešto 1842–1845. Šį debiutą žaidė gynybinio stiliaus didmeistriai, tokie kaip Reševskis, Hortas bei buvę pasaulio čempionai Petrosianas ir Smyslovas.
Ėjimu 3…Re7 juodieji išvengia suaštrinimų itališkojoje partijoje (3…Rc5), Evanso gambite (3…Rc5 4. b4) ir dviejų žirgų gynyboje (3…Žf6). Tačiau baltieji įgauna erdvės pranašumą ir laisvą išsivystymą, o juodieji turi pasiruošti gintis suvaržytoje pozicijoje.
Baltųjų geriausias atsakymas yra 4. d4, po kurio 4…ed 5. Žxd4 perveda į škotiškosios partijos variantą, kuriame baltieji turi didelį pranašumą. Silpnesnis yra 5. c3?!, tikintis 5…dc? 6. Vd5!, kai juodieji turi žaisti 6…Žh6 7. Rxh6 0-0. Tačiau 5…Ža5! priverčia baltuosius likti be rikių poros su 6. Vxd4 arba aukoti pėstininką . Kita juodųjų galimybė – uždaryti centrą su 4…d6. Baltieji gali tiesiog sužaisti 5. de de (blogai 5…Žxe5? dėl 6. Žxe5 de 7. Vh5!, ir baltųjų dvigubas smūgis laimi pėstininką) 6. Vxd8+ Rxd8 7. Žc3 Žf6, ir baltieji tikriausiai turės nedidelį pranašumą endšpilyje. Taip pat baltieji gali uždaryti centrą tęsinyje 5. d5 Žb8 ir vėliau žaisti Rd3 ir c4. Neblogas ir ėjimas 5. Žc3, po kurio baltieji įgyja pranašumą centre ir figūrų išsivystyme.