Vladislovas Baltramiejus Giedraitis
Vladislovas Baltramiejus Giedraitis | |
---|---|
Giedraičiai (giminė) | |
Hipocentauras | |
Tėvas | Kasparas Giedraitis |
Vladislovas Baltramiejus Giedraitis (g. Videniškiai) – SJ, XVII a. lietuvių raštijos darbuotojas, kunigas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės Videniškių šakos, tėvas Kasparas Giedraitis. Žemaičių kanauninkas, Smolensko prelatas, Giedraičių, Veliuonos ir Talačyno (dab. Vitebsko sritis) klebonas. 1646-1666 m. Vilniaus universitete studijavo filosofiją. 1667 m. įgijo magistro laipsnį. 1667-1669 m. Žemaičių vyskupijos valdytojas, kol į Varnius atvyko naujai paskirtas Žemaičių vyskupas Kazimieras Pacas. 1689-1691 m. Naugarduko jėzuitų kolegijoje dėstė gramatiką.
Parašė 2 knygas – Utenos ir Platelių seniūno Kazimiero Eustachijaus Valavičiaus ir Nemunaičio seniūnaitės Barbotos Sapiegaitės jungtuvėms skirtą Santuokų santuokos iškilminga eisena… (lot. Maiestas pompae nuptialis inter nuptias… 1646 m.) ir Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės paiždininkio ir raštininko žmonos O. Mlockaitės-Krišpinienės-Kiršenšteinienės mirčiai paminėti „Senųjų brangenybių lobis, dorybės auksu padabintas…“ (lenk. Skarbiec starożytnych kleynotów w wyborne cnot zloto osadzonych… 1666 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Arimeta Vojevodskaitė. Vladislovas Baltramiejus Giedraitis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 640 psl.