Vytautas Vilkončius
Vytautas Vilkončius (1930 m. balandžio 26 d. Panevėžyje – 1962 m. lapkričio 14 d. žuvo autoavarijoje Vilniuje) – pedagogas ir choro dirigentas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Mokėsi Panevėžio gimnazijoje, mokytojų seminarijoje ir muzikos mokykloje. 1955–1960 choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dėst. K. Griauzdė). Gyvendamas Panevėžyje, pradėjo vadovauti meno mėgėjų kolektyvams. Iš pradžių mokytojų seminarijoje subūrė vokalinį ir skudučių ansamblius, kaimo kapelą, o mieste suorganizavo jaunimo estradinį ansamblį.
Nuo 1951 dėstė muziką Panevėžio mokytojų seminarijoje (pedagoginėje mokykloje), vadovavo moksleivių mišriajam chorui, vokaliniams ansambliams ir pučiamųjų orkestrui. 1951–1956 dirbo muzikos ir dainavimo mokytoju ir Panevėžio 2-ojoje vidurinėje mokykloje. Čia subūrė vyresniųjų klasių moksleivių mišrųjį chorą ir mergaičių vokalinį ansamblį. Kurį laiką vadovavo Panevėžio cukraus fabriko vyrų chorui.
Apsigyvenęs Vilniuje, V. Vilkončius nuo 1957 buvo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Muzikos katedros laborantas, suorganizavo studentų estradinį orkestrą ir pučiamųjų orkestrą.
Nuo 1958 šio instituto studentų dainų ir šokių liaudies ansamblio meno vadovas ir dirigentas. Tuo pačiu metu mokė muzikos ir dainavimo, vadovavo moksleivių chorams, vokaliniams bei instrumentiniams ansambliams Vilniaus S. Nėries ir 16-ojoje vidurinėse mokyklose. Meno mėgėjų apžiūrose, dainų šventėse ir festivaliuose chorai, vokaliniai ansambliai ir orkestrai laimėdavo prizines vietas.
V. Vilkončius itin daug nuveikė moksleivių ir studentų muzikinio estetinio auklėjimo baruose. Keletą metų buvo Vilniaus miesto muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas, prisidėjo prie bendrojo lavinimo mokyklų muzikos ir dainavimo programų tobulinimo, dalyvavo respublikiniuose pedagoginiuose skaitymuose, buvo meno mėgėjų apžiūrų ir konkursų žiuri narys ir 1960 respublikinės dainų šventės konsultantas. Sukūrė pjesių estradiniam orkestrui, skudučiams, dainų vokaliniams ansambliams ir chorams. Jo sūnūs Laimis Vilkončius ir Vilmantas Vilkončius.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.