Zazų kalba
| |
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Zazų kalba Zazaki | |
| Kalbama | Turkija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | ~1,5–2,5 mln. |
| Vieta pagal kalbančiųjų skaičių | ? |
| Kilmė | indoeuropiečių indoiranėnų iranėnų vakarų iranėnų zazų–goranių zazų |
| Rašto sistemos | lotynų, arabų raštas (ist.) |
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-2 | zza |
| ISO 639-3 | zza (kiu, diq) |
| Geografinis paplitimas | |
Zazų kalba (Zazaki) – indoeuropiečių kalbų šeimos, iranėnų atšakos kalba, vartojama Turkijos rytuose gyvenančių zazų tautybės žmonių. Nors zazų kalbos vartotojai save paprastai laiko kurdais, jų kalba skiriasi nuo kurdų kalbos. Kalbančiųjų skaičius – 1,5–2,5 mln. žmonių.
Išskiriamos dvi pagrindinės zazų kalbos tarmės:
- šiaurės zazų (Kirmanjki, [kiu]) – vartojama apie Tundželį, Erzindžaną, Erzurumą, Sivasą, Gumušanę, Vartą ir kt.;
- pietų zazų (Dimli, [diq]) – vartojama apie Šanliurfą, Dijarbakyrą, Adijamaną, Malatiją.
Kartais dar išskiriama vidurio zazų tarmė. Tarmės turi daug patarmių ir šnektų.
Zazų kalba daugiausia vartojama buityje, kaip šnekamoji kalba. Dauguma zazų laisvai kalba turkiškai bei šiaurės kurdų tarme. 1850 m. zazų žodžiai pradėti užrašinėti kalbininkų. 1899 m. Ehmedė Chasis sudarė religinę knygą zazų kalba. Nuo XX a. pab. pradėti leisti straipsniai, leidiniai zazų kalba (pradžioje – išeivijoje, vėliau ir pačioje Turkijoje).
Ši kalba seniau (XIX a. pab.–XX a. pr.) būdavo užrašoma arabiškais rašmenimis, bet vėliau pereita prie lotyniško raidyno. Dabartinė zazų abėcėlė sukurta amerikiečių kalbininko K. M. Džeikobsono.
Zazų kalba, kaip ir keletas kitų šio regiono indoeuropiečių kalbų, turi ergatyvinės kalbos bruožų. Be to, zazų ir šiaurės kurdų kalbos yra vienintelės vakarų iranėnų kalbos, išlaikiusios gramatinę giminę.
Leksika
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Zazų kalbos žodžiai, palyginus su giminingomis kalbomis:
| pietų kurdų | Sorano kurdų | lakių | šiaurės kurdų | zazų | goranų |
|---|---|---|---|---|---|
| Mi (aš) | Min | Min | Ez | Ez | Amin, Min |
| Ti (tu) | To | Tû | Tu, te | Ti, To | To, Etû, Tû |
| Mi kem (aš darau) | Min ekem | Min mekem | Ez dikim | Ez kena | Min mekerû |
| Mi çim (aš einu) | Min eçim | Min Meçim | Ez diçim | Ez şona | Min milû |
| Fire (daug) | Zor | Fira | Pir, Gelek, Zaf | Zaf | Zor/fira |
| Wet (sakė) | Wut | Wat | Got | Vat | Wat/vat |
| Îrênge (dabar) | Esta | Eske | Niha, Nika | Nika | îse |
| Hat (atėjo) | Hat | Het | Hat | ame | ame |
| Hena (balsas) | Bang, Deng | Hena | Deng | Veng | Deng |
| Kel´n (didelis) | Gewre | Kel´n | Gir, Mezin | Pîl | Gore |
| Wa (vėjas) | Ba | Wa | Ba | Va | Va/Wa |
| Waran (lietus) | Baran | Waran | Baran | Varan | Baran |
| Gen (blogas) | Xiraw | Gen | Xirab | Xirab | Xirab |