Buivydiškių dvaras

Buivydiškių dvaras
Dvaro rūmai
Vieta	Buivydiškės
Įkurtas	XVI a.
Rūmų stilius	Klasicizmas
Bajorų giminės	Radvilos Jonas Skardžinskis Antanas Lapas Vasilijus Tyzenhauzas Dmitrijus Buturlinas Liudmila Buturlina (O‘Brien de Lassy)
Savininkas	Privatus asmuo

Buivydiškių dvaras – dvaras Buivydiškėse, Vilniaus rajone.

Istorija

Dvaro teritorija prie pat Vilniaus miesto šiaurės vakarų ribos, šalia Justiniškių mikrorajono. Dvarą supa Sudervėlės upelio tvenkiniai.

Tai vienas seniausių Vilniaus apylinkių dvarų. Buivydiškės, arba Budziviškės minimos dar XII a. kryžiuočių kronikose. Dvarvietė yra dirbtinai supiltoje kalvoje. Manoma, kad priklausė Pilaitės pilies valdomai teritorijai.

1493 m. minimas Šventaragio dvaras, todėl istorikų manymu, Buivydiškės galėjo būti vadinamos Šventaragio Suderve^[1].

XVa. II pusėje - XVI a. pirmojoje pusėje Buivydiškių dvarą po bevaikio Vaitiekaus Šventaragio, sūnaus Šedbaro, mirties^[2] atiteko Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilaičiui. Po to dvarą valdė jo anūkas Mikalojus Radvila Juodasis (1515–1565), vėliau šio sūnus Vilniaus vyskupas, kardinolas Jurgis Radvila (1556–1600).

1681 m. dvaras buvo išnuomotas jėzuitų vienuoliams. Paskutinis Radvilų giminės dvaro savininkas buvo Dominykas Jeronimas Radvila (1786–1813).

Dvaras buvo užstatytas Trakų vaivadijos statytojui (lenk. budowniczy) Jonui Skardžinskiui, o XIX a. pr. atiteko civiliniam patarėjui, bajorų maršalui Antanui Lapui.

Buidydiškių dvaras 1869 m. Vilniaus gubernijos kariniame topografiniame plane (išleistas 1908 m.)

1865 m. dvaras už skolas parduotas tikrajam civiliniam patarėjui Vosyliui von Tyzenhauzui. Šis dvaro pastatus rekonstravo, pastatė naujus ūkinius.

Dmitrijus Buturlinas (1910 m. žurnalo „Огонёк“ iliustracija)

Apie 1901 m. dvarą iš varžytinių nusipirko kelių inžinierius, Rusijos imperijos 27-os pėstininkų divizijos, dislokuotos Vilniuje, 2-os brigados vadas (1898-1899) generolas leitenantas Dmitrijus Buturlinas (Sergejaus Buturlino sūnus). Dvaro šeimininkų šeima tapo viešų diskusijų objektu, kai 1910 m. gegužės 15 d. Peterburge buvo nunuodytas Dmitrijaus sūnus Vasilijus Buturlinas – vienintelis ir pagrindinis didelių tėvo turtų (kelios sodybos Peterburge, dvaras Buidydiškėse, kelios gamyklos) paveldėtojas, po karo tarnybos pradėjęs dirbti Vidaus reikalų ministerijoje. Po ilgo tyrimo, kurio metu Vasilijaus kūnas net buvo ekshumuotas, buvo nustatyta, jog vaikinas buvo nunuodytas gydytojo, kurį pasamdęs Vasilijaus švogeris (sesers Liudmilos vyras) Patrikas O‘Brien de Lassy. Dmitrijus Buturlinas mirė 1920 m., o Buivydiškių dvarą valdė jo antroji žmona Marija Bohanavičiūtė–Dvožecka ir duktė Liudmila iki pat 1940 m.

Tarybinis laikotarpis

1953 m. dvare įsikūrė Buivydiškių tarybinis ūkis.

1961 m. įsteigtas Buivydiškių žemės ūkio technikumas^[3], kuris 1990 m. reorganizuotas į Buivydiškių aukštesniąją žemės ūkio mokyklą, o šią reorganizavus 2001 m. rugsėjo 1 d. ji tapo Vilniaus kolegijos dalimi (Agrotechnologijų fakultetu [1]).

Atkūrus nepriklausomybę

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Buivydiškių tarybinis ūkis buvo privatizuotas, o jo vietoje įsikūrė kelios ūkinės bendrovės, gyvavusios trumpai.

Nuo 1996 m. dvaro rūmuose veikė Buivydiškių pagrindinė mokykla [2]. 2022 m. birželį Buivydiškių pagrindinė mokyklai nebenaudojant dvaro bei šalia esančių pagalbinių pastatų (ledainė ir buvusi mokomoji laboratorija), visas nekilnojamas turtas buvo perduotas Turto bankui.^[4] 2023 m. sausį Turto bankas paskelbė apie dvaro statinių komplekso aukcioną, įvertindamas turtą nuo 154,9 tūkst. eurų pradinės kainos.^[4]