Dalmatų kalba
| Dalmatų kalba Vetrún diskaurs | |
| Kalbama | Dalmatija |
|---|---|
| Kalbančiųjų skaičius | išnyko 1898 m. |
| Kilmė | Indoeuropiečių kalbos
|
| Kalbos kodai | |
| ISO 639-1 | – |
| ISO 639-2 | roa |
| ISO 639-3 | dlm |
Dalmatų kalba (savivardis: veklisúṅ, vetrún diskaurs) – mirusi kalba, priklausanti indoeuropiečių kalbų romanų grupei. Šia kalba šnekėjo Dalmatijos gyventojai. Dalmatų kalbos arealas palaipsniui mažėjo, nes dalmatai perėjo prie italų ir kroatų kalbų. Paskutiniaisiais savo gyvavimo laikotarpiais (XV–XIX a.) dalmatų kalba buvo susiskaidžiusi į ne vieną izoliuotą ir dėl to labai vieną nuo kitos besiskiriančią tarmę, šios tarmės buvo išlikusios kai kuriose Adrijos jūros salose ir pakrantėse, jos patyrė venetų ir kroatų kalbų įtaką. Krko saloje dalmatų kalba išliko iki 1898 m. birželio 10 d., kai sprogus minai žuvo paskutinis šios kalbos vartotojas Tuonė Udaina.[1] Žinomos trys dalmatų kalbos tarmės: šiaurės, vidurio ir pietų.[2]
Dėl dalmatų kalbos padėties romanų kalbų grupėje vieningo sutarimo nėra.
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Blanc P. D. (2007). „Conclusion“. How Everyday Products Make People Sick: Toxins at Home and in the Workplace. Berkeley, CA; Los Angeles, CA; London: University of California Press. p. 268. ISBN 0-520-24882-1, ISBN 978-0-520-24882-3.
{{cite book}}: Patikrinkite|isbn=reikšmę: invalid character (pagalba) - ↑ Репина Т. А., Нарумов Б. П. (2001). „Далматинский язык“. Языки мира. Романские языки. М.: Academia. pp. 681—683. ISBN 5-87444-016-X.
| |||||||||||||||||||||||