Imperatorienė Cisi
Imperatorienė Cisi 慈禧太后 | |
---|---|
Čingų imperijos regentė | |
Pirmtakas | Imperatorienė Siao Džen Sian |
Įpėdinis | Imperatorienė Siao Dže Ji |
Valdymo metai | |
Pirmtakas | {{{pirmtakas2}}} |
Įpėdinis | {{{įpėdinis2}}} |
Gimė | 1835 m. lapkričio 29 d. |
Mirė | 1908 m. lapkričio 15 d. (72 metai) |
Pavardė (姓) | |
Klanas (氏) | Aisin Gioro (su santuoka) |
Vardas (名) | |
Šventyklos vardas | |
Pomirtinis vardas | 孝欽顯皇后 |
Imperatorienė Cisi (kin. 慈禧太后, pinyin: Cíxǐ Tàihòu; W.-G.: Tz’u-Hsi T’ai-hou; 1835 m. lapkričio 29 d. – 1908 m. lapkričio 15 d.) – kilusi iš Mandžiūrijos Jehe Naros klano. Tai buvo stipri ir valdžios siekusi asmenybė, tapusi Čingų dinastijos regente ir nuo 1861 m. iki 1908 m. už savo nepilnamečius giminaičius valdžiusi Kiniją. Daugelis istorikų jos valdymo metodus įvardina kaip despotizmą ir sieja ją su imperatoriškosios Kinijos žlugimu.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Cisi gimė 1835 m. lapkričio 29 d. šeimoje iš Mandžiūrijos, būdama aštuonerių 1843 m. spalio 7 d. Cisi kartu su savo šeima išvyko gyventi į Pekiną. Sulaukusi šešiolikos ji tapo imperatoriaus Yizhu sugulove. Vėliau ji net pagimdė jam įpėdinį – berniuką Tongdži. Imperatorius mirė 1861 m.
Nuo 1861 iki 1872 m. Cisi valdė kaip „Karalienė našlė“ (kin. 皇太后; Huángtàihòu), kaip savo nepilnamečio sūnaus, imperatoriaus Tongdži, regentė, o po Tongdži mirties Valdė už savo sūnėną Guangsu. Galiausiai šis ją išvijo iš dvaro. Bet 1898 metais ji vėl perėmė valdžią į savo rankas, kai po įvykusio valstybės perversmo buvo nuverstas imperatorius Guangsu, palaikęs reformistus.
Cisi mirė 1908 m. lapkričio 15 d. sulaukusi 72 metų. Tik viena diena anksčiau mirė imperatorius Guangsu. Manoma, kad jį Cisi nunuodijo arsenu.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- http://womenshistory.about.com/library/bio/blbio_cixi.htm?terms=cixi[neveikianti nuoroda]
- http://www.royalty.nu/Asia/China/TzuHsi.html
Karališkieji titulai | ||
---|---|---|
Prieš tai: Imperatorienė Siao Džen Sian |
Kinijos imperatorienė 1861 – 1908 |
Po to: Imperatorienė Siao Dže Ji |