Pearl S. Buck
| Perlė Bak Pearl Buck | |
|---|---|
| Perlė Bak, nufotografuota 1932 m., t.y., maždaug tuo metu, kai buvo išleistas didelio populiarumo sulaukęs romanas „Geroji žemė“. | |
| Gimimo vardas | Pearl Sydenstricker |
| Gimė | 1892 m. birželio 26 d. Hilsboras, Virdžinija, JAV |
| Mirė | 1973 m. kovo 6 d. (80 metų) Denbis, Vermontas, JAV |
| Vaikai | 8 |
| Veikla | rašytoja, aktyvistė |
| Išsilavinimas | magistras |
| Alma mater | Randolfo koledžas Kornelio universitetas |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Nobelio literatūros premija (1938 m.) | |
| Pearl S. Buck | |
| Parašas | |
Perlė Sidenstrikė Bak[1] (Pearl Comfort Sydenstricker Buck; 1892 m. birželio 26 d. – 1973 m. kovo 6 d.) – JAV rašytoja, nemažą gyvenimo laiką praleidusi Kinijoje. Geriausiai žinoma už romaną „Geroji žemė“ (The Good Earth, 1931 ir 1932 m. tapusį perkamiausiu romanu JAV ir 1932 m. pelniusį Pulicerio premiją. 1938 m. Bak tapo pirmąja amerikiete moterimi, laimėjusia Nobelio literatūros premiją „už turtingus ir tikroviškus valstiečių gyvenimo Kinijoje aprašymus“ ir už jos „šedevrus“ – dvi savo tėvų misionierių memuarines biografijas.[2]
Bak gimė Vakarų Virdžinijoje, tačiau 1892 m. spalį jos tėvai vos 4 mėnesių sulaukusį kūdikį išsivežė į Kiniją. Būdama misionierių dukra, o vėliau ir pati tapusi misioniere, Bak iki 1934 m. didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Džendziange su tėvais ir Nankinge su savo pirmuoju vyru. Su tėvais leisdavo vasaras viloje Kulinge, Lušane, Dziudziange, ir būtent šios kasmetinės piligriminės kelionės metu jauna mergina nusprendė tapti rašytoja.[3] Ji baigė Randolph-Macon moterų koledžą Linčburge (Virdžinijoje), tada grįžo į Kiniją. 1914–1932 m., ištekėjusi už Džono Losingo Bako, darbavosi kaip presbiterionų misionierė, tačiau vėliau suabejojo užsienio misijų reikalingumu. Jos požiūris tapo vertinamas prieštaringai per teologinius ginčus tarp fundamentalistų ir modernistų, dėl ko ji atsistatydino.[4] 1935 m. grįžusi į JAV ištekėjo už leidėjo Ričardo Dž. Volšo ir toliau daug rašė. Tapo aktyviste ir žymia moterų teisių ir rasinės lygybės gynėja, daug rašė apie Kinijos ir apskritai Azijos kultūras. Dalis kūrinių išversti į lietuvių kalbą.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parašė romanų, novelių, knygų vaikams, tėvų biografijas, švietėjiškų veikalų, kurių garsiausi[1]:
- „Rytų vėjas, Vakarų vėjas“ (1930 m., angl. East Wind – West Wind, vertimas į lietuvių k. 1938 m.),
- „Geroji žemė (1931 m., angl. The Good Earth 1931, pelnyta Pulitzerio premija 1932 m., vertimai į lietuvių k. 1935–1937 m.),
- „Sūnūs“ (1932 m., angl. Sons, vertimas į lietuvių k. 1937–1938 m.),
- „Jaunasis revoliucionierius“ (1932 m., angl. The Young Revolutionist, vertimas į lietuvių k. 1939 m.),
- „Pirmoji žmona“ (1933 m., angl. The First Wife, vertimas į lietuvių k. 1939 m.),
- „Motina“ (1934 m., angl. The Mother, vertimas į lietuvių k. 1938 m.),
- „Padalinti namai“ (1935 m., angl. A House Divided, vertimas į lietuvių k. 1941 m.),
- „Moterų paviljonas“ (1946 m., angl. Pavilion of Women),
- „Įsakyk rytui“ (1959 m., angl. Command the Morning).
Lietuvių k. taip pat išleisti romanai „Patriotas“ (1939 m.) ir „Senosios pilies vaiduoklis“ (1997 m.).[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 Ulvydienė, Loreta. Pearl Buck, VLE
- ↑ The Nobel Prize in Literature 1938 Accessed March 9, 2013
- ↑ „Kuling American School Association – Americans Who Still Call Lushan Home“. Kuling American School Association 美国学堂 Website. Nuoroda tikrinta 2021-07-23.
- ↑ Conn, Pearl S. Buck, 70–82.