Sápmi
Dearvvasvuohta

”Jeät ni ǩeäzz leäkku låʹppääm jââđjažpeeiʹv”

Miâlggâd juõʹǩǩ nuʹbb ooumaž puâccai poorrikõʹppe jieʹllmeʹstes. Määŋgas kuuitâǥ jäävtâʹvve tõn ooudâst. Erva Niittyvuopiooʹje lij vääžnai mainsted kõõvstes äävainalla.

Teʹl mon fiʹttjem, mâid muu siõm piânnai ǩiččlõõddi mušttled muʹnne, hoʹhssji Erva Niittyvuopio tõn mâŋŋa, ko leäi vuäǯǯam jieʹllmes šuurmõs ođđsid.

Suu rââʹddest käunnʼji poorrikõpp. Mäŋgg määnpââʹj ouddâl tõn Niittyvuopio siõm piânnai laaʹvji pueʹtted kuärjjeed suu rââʹdd ool.

Ko dåhttar soiʹttji suʹnne, son išttâd åårai jiijjâs ǩeʹttempõõrt pååʹrd peällsest. Seʹst leʹjje jõnn tobddmõõžž.

Poorrikõppdiagnoos leäi kõrr teâtt väʹldded vuâstta.

– Tâʹl mon jiõm võl teâttam, måkam taudd tõt lij. Mon smiõʹttem, što ååʹn mon jäämam. Teâđast måtam peeiʹv puk oummu jäʹmme, leša tõn mij jeäʹp tieʹđ ouddǩiõʹtte, kuäʹss tõt peiʹvv lij, mušttal Niittyvuopio.

Niittyvuopio piâzzi jåʹttlânji ooudårra hååidaid. Aalǥâst leʹjje jiânnai määŋgnallšem kovvummuž da tuʹtǩǩummuž.

– Mon leäm juurdčam, što muu siõll lij še kovvuum, ko tõk kovvummuž leʹjje nuʹtt täujja da jiânnai.

Nainen katsoo kameraan. Erva Niittyvuopio.
Erva Niittyvuopio jäälast kueiʹtin päiʹǩǩ-kooʹddin. Son jälsti Oulu gååradpõõrtstest kõrr hååidai ääiʹj. Govva: Sara Kelemeny / Yle

Pââlast lij lååʹpp mainsted

Ânnʼjõžääiʹj miâlggâd juõʹǩǩ nuʹbb ooumaž puâccai poorrikõʹppe jieʹllmes ääiʹj. Poorrikõõv lie tääuʹjab di tääuʹjab kõõv da diagnoos lâssne, ko narod puärasm.

Râʹddpoorrikõpp lij neezzni kõõskâst õhtt tääuʹjmõs poorrikõõvin, ko däs ååumoummui kõõskâst ouddrääusast kaaunât jeänmõsân poorrikõõvid.

Juʹn sääʹnnen poorrikõpp pohtt jiânnai peʹccel. Määŋgas joʹrdde, što diagnoos mâŋŋa jieʹllem poott jåʹttlânji.

Seämmanalla juurdči še Erva Niittyvuopio.

– Tõt lij kõrr teâtt, ko dåhttar mušttal diagnoosâst. Mon ååskam, štõ tõn poodd lij pâi mõõnnâmäiʹǧǧ kuâsttjempââʹjest da pâi õhtt kõõččmõš miõlâst da tõt lij, täʹst-ǥo tät muu jieʹllem leäi?

– Tõt lij še põõlteei, ko ij tieʹđ, mii jiijjâs rååʹppest šâdd. Tõn ij vueiʹt jiõčč vaaldšed, smeâtt Niittyvuopio.

Erva Niittyvuopiooʹje lij vääžnai mainsted poorrikõõvstes äävainalla.

Diagnostikk da talkkâz lie kuuitâǥ ouddnam jiânnai mââimõs aaiʹji da tõk ouddne čõõđ ääiʹj.

Niittyvuopiooʹje lij leämmaž vääžnai leeʹd äävai jiijjâs hååidain da kõõvâst.

Son lij vuäinnam, mõõn hieʹlǩeld oummu jäävtâʹvve poorrikõõv ooudâst: takai kõõvâst lij õinn čuuʹt vaiggâd mainsted.

– Mon leäm vuâmmšam, štõ tõn diagnooʹse kooll še måtamnallšem okkni, aivv mâʹte tõt leʹčči jiijjâs vââʹǩǩ. Mon kâʹl fiʹttjam, štõ tõʹst lij vaiggâd mainsted, leša mainstummuš kâʹl vieʹǩǩti. Õhttu ij vuäǯǯče pääʹcced. Juoʹǩǩkaž meeʹst pââll jääʹmmem, kuuitâǥ simmna, de tõn pââlast lij še lååʹpp mainsted, vuäinn Niittyvuopio.

Suʹnne leäi pukin vaiggummus smiõttâd jeärrsid jieʹllmest: suʹst lij õhtt âʹlǧǧ. Diagnoos mâŋŋa leäi vaiggâd smiõttâd ni jeeʹres aaʹššid ko tåʹlǩ suu.

– Puk jeeʹres ääʹšš jie tåbddjam nuʹtt tääʹrǩes äʹššen ko son. Leäm smiõttâm, mäʹhtt son piʹrǧǧad tõin poorrikõppteâđain. Tõt leäi suʹnne vaiʹǧǧes äʹšš. Leäm ǩeâlddam suu lookkmest ni mâid neeʹttest, mušttal Erva.

Mâʹst jiõm mainsteʹče ääkkain
Sääʹmǩiõl määtt leʹjje Erva Niittyvuopiooʹje õhtt viõkk-kaʹlddi poorrâmkõpphååidai ääiʹj. Son mušttal kõõvstes ââʹn Mâʹst jiõm mainsteʹče ääkkain -podcaaʹstest säämas.

Viõkk-kaʹlddjen ǩiõllmäätt

Ââʹn täk ääiʹj lie mââibeäʹlnn. Erva lij ǩiõrddâm kõrr hååidaid puârast. Pâʹsslašttâm-mannust suʹst lij veâl õhtt håidd ooudbeäʹlnn, mâŋŋa dõʹst taaud tåʹlǩ seuʹrrjet pueʹtti viiđ eeʹjj ääiʹj.

Hååidai kõõskâst Erva lij kaunnâm viõǥǥ ođđ ǩiõl määttain: son jueʹtǩi viiššlânji nuõrttsääʹmǩiõl universiteʹttmäättain.

Nuuʹbb sääʹmǩiõl sääʹn, ǩiõllmätt da ååʹbleǩ lie pohttam Niittyvuopio jieʹllma jiânnai räämm.

– Tâʹl ij taarbšam smiõttâd ni måkam jeeʹres aaʹššid. Tõt lij šiõǥǥ äʹšš, štõ leäm lookkmen ođđ ǩiõl, de muʹst feʹrttai čiŋlmõõvvâd tõõzz.

Nainen katsoo kameraan, taustalla tunturimaisema. Erva Niittyvuopio.
Ââʹn ko hååid lie mââibeäʹlnn, Erva Niittyvuopio niõǥǥtââll aivv takai arggjieʹllemaaʹššin, mâʹte tuõddra jååʹttmõõžžâst. Govva: Sara Kelemeny / Yle

Sääʹmǩiõl pääiʹǩ suʹnne ävvni aivv ođđ maaiʹlm. Muđoi-i puõʒʒâlm lij mottam jiânnai Niittyvuopio jieʹllemäärvaid, jurddjid.

– Mon teâđam, štõ tõt taudd vuäitt pueʹtted oʹđđest. Leša mon smiõttam nuʹtt, štõ jeät ni ǩeäzz leäkku låʹppääm jââđjažpeeiʹv. Tõn diõtt meeʹst feʹrttai pukin smiõttâd, mii lij jieʹllmest vääžnai, särnn Niittyvuopio.

Mij jeäʹp leäkku staanâst maaiʹlm jeeʹresnallšem kõõvin, håʹt-i jieʹllem leʹčči muđoi samai tiõrvvsallaš. Niittyvuopio vuäinn, što poorrikõpp ij leäkku ânnʼjõžääiʹj seämma äʹšš ko jääʹmmem, ij teänab.

Suʹnne verddsažtuärjj leäi jõnn veäʹǩǩen hååidai kõõskâst. Tõʹnt Niittyvuopio haaʹlad älšmâʹtted oummuid mainsted. Poorrikõpp iʹlla oʹdinakai äʹšš puõcci jieʹllmest, son mušttat.

– Vuäitt påǥsted da rämmšed še. Tõn son vuârdd, takainallšem aaʹššid, ouddmiârkkân, måkam šõŋŋ lij, kåʹdde-a kueʹl. Jõs tõt poorrikõõv puõcci lij puäʒʒooumaž, ååskam, što son haaʹlad kuullâd puäʒʒaaʹššid. Tõt lij vääžnai, štõ vuäǯǯ tobddâd, štõ lij jieʹllmest ǩidd, särnn Niittyvuopio.

Ođđasamosat: paketissa on 10 artikkelia

Anarâškielâ eenikielân lii lamaš máhđulâš čäälliđ ive 1998 rääjist.

Saamelaisille olisi tärkeää, että tienviitoissa ja paikannimi­kilvissä näkyisi useampi saamen kieli.

Säʹmmlaid leʹčči vääžnai, što čuâǥǥaskõõlbin kuâsttjeʹče mäŋgg sääʹmǩiõl, jie-ǥa siõm ǩiõl õõlǥče tuärrad kõskkneez sââʹjest.