Juozas Tūbelis
| Juozas Tūbelis | |
|---|---|
| Gimė | 1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaukiai, Panemunėlio valsčius |
| Mirė | 1939 m. rugsėjo 30 d. (57 metai) Kaunas |
| Palaidotas (-a) | Panemunės kapinėse |
| Sutuoktinis (-ė) | Jadvyga Chadakauskaitė-Tūbelienė |
| Vaikai | Marija Tūbelytė-Kuhlmanienė |
| Veikla | politikos ir visuomenės veikėjas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas |
| Partija | Lietuvos tautininkų sąjunga |
| Alma mater | 1908 m. Rygos politechnikos institutas |
| Juozas Tūbelis | |
Juozas Tūbelis (1882 m. balandžio 9 d. Ilgalaukiuose, Panemunėlio valsčius, Rokiškio apskr. – 1939 m. rugsėjo 30 d. Kaune) – politikos ir visuomenės veikėjas, Lietuvos Vyriausybės ir Lietuvos banko vadovas, žemės ūkio specialistas, spaudos darbuotojas.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Gimė pasiturinčio ūkininko šeimoje. Pradžios mokslus išėjo rusiškoje Panemunėlio mokykloje. 1893 m. pradėjo mokytis Mintaujos gimnazijoje, tačiau už pasipriešinimą gimnazijos rusifikatorių reikalavimui maldą skaityti rusiškai 1896 m. pašalintas iš mokyklos.
1898–1902 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. Vienerius metus Varšuvos universitete studijavo mediciną, po to gyveno Panevėžyje, ten įsteigė slaptą lietuvių mokyklą, pragyvenimui užsidirbo korepetitoriaudamas.
Panaikinus spaudos draudimą, Rygoje redagavo „Rygos garsą“, 1906 m. buvo vienas iš „Juokdario“ redaktorių. Vienas ir kartu su kitais vertė populiarias knygeles religijos ir žemės ūkio klausimais, kartu su Jonu Jablonskiu tyrinėjo rytų aukštaičių tarmę. Korespondencijas pasirašydavo Juozo Kurmelio slapyvardžiu.
1904–1908 m. studijavo Rygos politechnikos instituto Agronomijos fakultete, mokytojavo Rygoje.
Nuo 1909 m. gyveno Kaune. 1910–1913 m. dirbo apskričių žemėtvarkos komisijose. Propagavo vienkiemius ir kooperaciją. 1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Joje tarnavo intendantu ir kariuomenės nespėtų evakuoti sandėlių maisto atsargomis labai parėmė Lietuvių draugiją nukentėjusiems nuo karo šelpti. 1917 m. demobilizuotas trumpai dirbo Voroneže Lietuvių švietimo komisijoje, vadovavo Agronomų sekcijai, registravo šios srities specialistus, rengė Lietuvos žemės ūkio tvarkymo projektus.
1918 m. grįžo į Lietuvą, dirbo Lietuvos Tarybos švietimo komisijoje, rengė programas žemės ūkio mokykloms, redagavo „Lietuvos aido“ priedą „Žemės ūkis“. 1919 m. vasario 7 d. vedė Antano Smetonos žmonos seserį Jadvygą Chadakauskaitę.[1]
Nuo 1918 m. lapkričio 11 d. iki 1919 m. kovo 12 d. buvo Žemės ūkio ir valstybės turtų ministras. 1919 m. balandžio 12 d. – 1920 m. birželio 19 d. Ministrų kabinetuose buvo švietimo ministras, kartu Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijos valdytojas. Jam vadovaujant bei Mykolui Krupavičiui su Albinu Rimka padedant, pradėta dalinti žemė savanoriams, įsteigtos Dotnuvos žemės ir miškų ūkio mokykla (dab. Lietuvos žemės ūkio universitetas), Mokytojų seminarija, įvestas privalomas 4 metų pradžios mokslas.
1921 m. su kitais įkūrė Lietuvos žemės ūkio draugiją, kuri 1923 m. peraugo „Lietūkį“. 1925 m. tapo AB „Maistas“ pirmininku, o 1926 m. įkūrė „Pienocentrą“ ir buvo jo vadovas.
Nuo 1927 m. gegužės 3 d. – finansų ministras, nuo 1929 m. rugsėjo 23 iki 1938 m. kovo 24 d. – Ministras Pirmininkas. Ilgiausiai išbuvęs Ministru pirmininku tarpukario Lietuvoje. XVIII Vlado Mirono Ministrų kabinete iki 1938 m. spalio 1 d. buvo žemės ūkio ministras. Nuo 1938 m. spalio 1 d. – trečiasis Lietuvos banko vadovas. Tautos pažangos partijos narys, (1931–1938 m.) Lietuvos tautininkų sąjungos pirmininkas.[2][3]
Palaidotas Kaune, Senosiose miesto kapinėse, jas panaikinus perlaidotas Panemunės kapinėse.
Įvertinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vytauto Didžiojo I laipsnio ordinas (1935 11 23)
- Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino I laipsnio ordinas (1929 08 14)
- Šaulių žvaigždės ordinas (1931)
- Jaunosios Lietuvos Trijų liepsnų I laipsnio ordinas (1935)
- Skautų Gedimino vilko ordinas (1935)
- Belgijos Leopoldo I laipsnio ordinas (1931)
- Belgijos Karūnos I laipsnio ordinas (1932)
- Danijos Danebrogo I laipsnio ordinas (1937)
- Estijos Erelio kryžiaus I laipsnio ordinas (1932 02 21)
- Italijos Šv. Morico ir Lazario I laipsnio ordinas (1938)
- Latvijos Trijų žvaigždžių I laipsnio ordinas (1930)
- Rumunijos Karūnos I laipsnio ordinas (1932)
Atminimo įamžinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Lietuvos žemės ūkio akademijos (LŽŪA) agronomijos garbės daktaro vardas (už ypatingus nuopelnus žemės ūkiui; suteikė LŽŪA taryba), 1929 m.
- 1995 m. Rokiškio vidurinei mokyklai suteiktas Juozo Tūbelio vardas.
- Memorialinė lenta su bareljefu ant jo gyvenamo namo Žaliakalnyje, Dainavos g. 1 (skulpt. Česlovas Pečiukas), 2001 m.
- Juozo Tūbelio gatvė Kaune, Šilainių mikrorajone, Vytėnuose (nuo 2001 m.).[4]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ http://www.balsas.lt/naujiena/188645/suosto-kapines-pirmojo-lietuvos-prezidento-a-smetonos-ir-ilgamecio-lietuvos-premjero-j-tubelio-uosviu-amzino-poilsio-vieta/rubrika:naujienos-lietuva-pilietinevisuomene
- ↑ Lietuvos aidas, 1939 m. spalio 1 d., Nr. 578 (4980) [1]
- ↑ Algirdas Banevičius. 111 Lietuvos valstybės 1918–1940 politikos veikėjų. – V.: Knygų prekybos valst. firma „Knyga“, 1991. – ISBN 5-89942-585-7 – 144–145 psl.
- ↑ http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=T%DBBELIS%20JUOZAS Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918–1940. Vilnius, 2001, Lietuvos banko leidybos ir poligrafijos skyrius, 42-57 psl., ISBN 9986-651-27-1
- Lietuvos bankas 1990–1995. Lietuvos bankas, Vilnius, 1995, 17 psl., ISBN 9986-651-01-8
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Augustinas Voldemaras |
Lietuvos ministras pirmininkas 1929 - 1938 |
Po to: Vladas Mironas |
| Prieš tai: Vladas Stašinskas |
Lietuvos banko vadovas 1938 m. spalio 1 d. – 1939 m. rugsėjo 30 d. |
Po to: Juozas Paknys |
| |||||||||||